Skydliaukės mazginių pakitimų vertinimas EU-TIRADS, piktybiškumo požymių sutapimas su citologiniu tyrimu.

Abstract

Darbą atliko: Agnietė Petravičiūtė Darbo pavadinimas: Skydliaukės mazginių pakitimų vertinimas EU-TIRADS, piktybiškumo požymių sutapimas su citologiniu tyrimu. Tikslas: palyginti echoskopinius skydliaukės mazgų piktybiškumo požymius su citologinio tyrimo rezultatais. Uždaviniai: 1. Įvertinti EU-TIRADS 3 – 5 skydliaukės mazgų echoskopinių piktybiškumo požymių koreliaciją su citologinio tyrimo rezultatais; 2. Įvertinti EU-TIRADS 3 – 5 skydliaukės mazgų echoskopinių piktybiškumo požymių koreliaciją su pakartotinio citologinio tyrimo atlikimu; 3. Įvertinti skydliaukės echoskopijos diagnostinę vertę nustatant skydliaukės mazginių pakitimų piktybiškumą. Metodika: retrospektyviai tirti nusameninti LSMUL KK pacientų, kuriems 2021 m. atlikta skydliaukės mazgų plonos adatos aspiracinė biopsija, duomenys. Vertintas ryšys tarp ultragarsinių piktybiškumo požymių EU-TIRADS 3-5 ir plonos adatos biopsijos rezultatų pagal BETHESDA. Atmetimo kriterijai – anksčiau taikytas skydliaukės operacinis gydymas, įtariamos kitų sistemų navikų metastazės skydliaukėje, cistiniai mazgai, atitinkantys EU-TIRADS 2 kriterijus. Tyrimo imtis – 75 pacientai. Buvo taikoma retrospektyvinė duomenų analizė naudojant ,,IBM SPSS statistics“ programos paketą (versija SPSS 28.0). Požymių skirstiniai lyginti taikant Chi kvadrato kriterijų, poriniams palyginimams taikytas Z kriterijus. Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai: į tyrimą buvo įtraukti 75 pacientų duomenys. 93,3 % sudarė moterys, 6,7 % - vyrai. Amžiaus vidurkis – 54,76 (SN 14,34). Skydliaukės mazgų citologinio tyrimo rezultatai parodė, kad neinformatyvios biopsijos (BETHESDA I) sudarė 36,0 % (n = 27). EU-TIRADS 3 kategorijoje 7 (35 %) mazgai buvo gerybiniai (BETHESDA II), 2 (10 %) mazgai buvo labiau piktybiniai (BETHESDA IV ir VI). EU-TIRADS 4 kategorijoje 5 (15,2 %) mazgai labiau piktybiniai (BETHESDA IV – VI). EU-TIRADS 5 kategorijoje 4 (18,2 %) mazgai buvo gerybiniai, 5 (22,7 %) piktybiniai, p = 0,813. Tiroidektomija buvo atlikta 23 (30,7 %) tiriamųjų. Statistiškai reikšmingai didesnis kiekis piktybinių mazgų (10; 66,7 %) buvo EU-TIRADS 5 kategorijos, o 5 (62,5 %) gerybiniai mazgai buvo EU-TIRADS 3 kategorijos, p = 0,018. Nustatyta, jog apvali forma labiau susijusi su mazgo gerybiškumu, o netaisyklinga – su piktybiškumu, p = 0,035. Piktybiniai mazgai (BETHESDA VI) santykinai dažniau turėjo kalcinatus (3; 60 %), p = 0,034. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kitų echoskopinių požymių (struktūros, krašto lygumo, echogeniškumo, hipoechogeninio apvado) ir piktybiškumo nebuvo nustatyta. Po pirminės PAAB gavus neinformatyvų rezultatą ar nenustatytos reikšmės atipiją ir pakartojus PAAB, patikslinti buvo atitinkamai 45,4 % ir 40 % rezultatai, p = 0,917 . Dviejų vertintojų sutariamumas vertinant skydliaukės mazgų EU-TIRADS buvo vidutinis ( κ = 0,431), p < 0,001. Echoskopinio tyrimo, taikant EU-TIRADS 3-5 kriterijus, jautrumas – 93,3 %, specifiškumas – 62,5 %, tikslumas – 82,6 %. Teigiamo testo prognostinė vertė – 82,4 %, neigiamo testo prognostinė vertė – 83,3 %, p = 0,009. Išvados. 1. Skydliaukės mazgo netaisyklinga forma arba echoskopiškai nustatyti mikrokalcinatai reikšmingai didina tikimybę, jog mazgas bus piktybinis, oechoskopiniai požymiai tokie kaip echogeniškumas, krašto lygumas bei struktūra nebuvo reikšmingai susiję su piktybiškumu. 2. Pakartotinė plonos adatos mazgo biopsija patikslino beveik pusę neinformatyvių/ nenustatytos atipijos pirminės biopsijos plona adata rezultatų. 3. Ultragarsinis skydliaukės tyrimas naudojantis EU-TIRADS kriterijais yra jautrus vertinant galimą mazgo piktybiškumą, todėl gali būti naudojamas atrenkant mazgus plonos adatos biopsijai. Visgi tenka pažymėti jog echoskopinis EU-TIRADS grupės nustatymas yra gan subjektyvus ir didžiąja dalimi priklauso nuo vertintojo patirties.

Author: Agnietė Petravičiūtė Title: EU-TIRADS Evaluation of Thyroid Nodular Malignancy, Equivalence with Cytopathological Results. Aim: to compare malignancy features of thyroid nodule on ultrasound with results of cytopathology. Objectives: 1. To evaluate the correlation between EU-TIRADS 3-5 malignancy features and fine needle aspiration biopsy results; 2. To evaluate the correlation between EU-TIRADS 3-5 malignancy features and repeated fine needle aspiration biopsy; 3. To evaluate the diagnostic value of thyroid ultrasound in identifying malignancy of the thyroid nodules. Methods: retrospective research was made using unpersonalised data of the patients, who had fine needle aspiration biopsy in 2021 in LSMUL KK. The EU-TIRADS category, BETHESDA class and thyroidectomy results were assesed. Later the ultrasound malignancy features from the MedDream system were evaluated by less experienced evaluator who also assesed the EU-TIRADS category. Data analysis was made using ,,IBM SPSS statistics 28.0“ software. For the verification of statistical hypothesis a p value of 0,05 was used. Results were considered statistically significant when the p value was less than 0,05. Results: data of 75 patients was collected. 93,3 % were women, 6,7 % - men. Averag age – 54,76 (SD 14,34). Nondiagnostic fine needle biopsies (BETHESDA I) accounted for 36,0 % (n = 27) of all biopsies. BETHESDA class following the FNAB between the different EU-TIRADS categories did not significantly differ, p = 0,813, but 7 (35 %) nodes in EU-TIRADS 3 category were benign (BETHESDA II), 2 (10 %) nodes were more likely malignant (BETHESDA IV ir VI) and all the others – 11 (55 %) belonged to BETHESDA I and III classes. In EU-TIRADS 4 category 10 (30,3 %) nodules were benign, 5 (15,2 %) malignant (BETHESDA IV – VI) and 18 (54,5 %) – nondiagnostic or atypia of undetermined significance (BETHESDA I ir III). EU-TIRADS 5 category was composed of 4 (18,2 %) benign nodules, 5 (22,7 %) malignant and 13 (59,1 %) – BETHESDA I and III class. Thyroidectomy was made for 23 (30,7 %) of the patients. Statistically significant amount (10; 66,7 %) of malignant nodules were of category EU-TIRADS 5, and 5 (62,5 %) benign nodules were of category EU-TIRADS 3, p = 0,018. Round – oval form of the nodules was more associated with the benignity of the nodule and irregular form – with malignancy, p = 0,035. Malignant nodules (BETHESDA VI) relatively more frequently had microcalcifications (3; 60 %), p = 0,034. There were no significant connection between other ultrasound features (structure, margin regularity, echogenicity, presence of halo) and malignancy. Repeat fine needle aspiration specified 45,4 % nondiagnostic results and 40 % atypia of undetermined significance, p = 0,917. The inter-rater reliability in determining the EU-TIRADS score was moderate (κ = 0,431), p < 0,001. The sensitivity of thyroid ultrasound with appliance of EU-TIRADS criteria was 93,3 %, specificity – 62,5 %, accuracy – 82,6 %. Po testo prognostinė vertė – 82,4 %, neigiamo testo prognostinė vertė – 83,3 %, p = 0,009. Conclusions: 1. Echoscopically detected irregular form and microcalcifications of thyroid nodule increases possibility of malignancy, meanwhile echogenicity, margin regularity and structure are not significantly associated with malignancy. 2. Repeat fine needle biopsy specified almost half of primarily non-informative fine needle biopsies. 3. Thyroid nodule malignancy evaluation by ultrasound using EU-TIRADS criteria is sensitive and can be used to decide which nodules require fine needle aspiration biopsy. However, determination of EU-TIRADS group is rather subjective and depends mostly on experience of the valuator.