Pacientų, gydomų hemodialize, volemijos ir išgyvenamumo bei kraujospūdžio kontrolės ryšys
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Kristina Dimšaitė. Pacientų, gydomų hemodialize, volemijos ir išgyvenamumo bei kraujospūdžio kontrolės ryšys. Tyrimo tikslas: įvertinti hemodializuojamų pacientų volemijos ir kraujospūdžio kontrolės lygį, nustatyti hipervolemijos ir hipertenzijos ryšį su vienerių metų išgyvenamumu. Uždaviniai: Įvertinti hemodializuojamų pacientų volemijos lygį, nustatyti su hipervolemija susijusius veiksnius, įvertinti kraujospūdį prieš ir po hemodializės, hipervolemijos ryšį su arteriniu kraujospūdžiu, hipervolemijos ir hipertenzijos ryšį su vienerių metų pacientų išgyvenamumu. Metodika: Tyrime dalyvavo 65 Kauno klinikose hemodializėmis (HD) gydomi galutiniu inkstų nepakankamumu sergantys pacientai. 2014m. rugsėjo mėn. pacientams vertinta hipertenzija, širdies echoskopijos, laboratorinių tyrimų duomenys, volemija, kuri nustatyta bioimpedanso metodu pagal ekstraląstelinio ir bendro kūno skysčių kiekio santykį: normovolemija <0,39, hipervolemija ≥0,39. Pacientai stebėti iki 1 metų vertinant mirtingumą. Statistinė analizė atlikta SPSS 21.0 paketu, skirtumas tarp kiekybinių dydžių vertintas, taikant Stjudento (t) kriterijų, tarp kokybinių dydžių - Fišerio testą, reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Rezultatai: 41,3% pacientai buvo hipervolemiški. Hipervolemiški pacientai buvo vyresni (66±16m ir 57,95±13,8m, p0,04), jų mažesnė albumino koncentracija (35±2,5g/l ir 36±2g/l, p0,049), didesnis neutrofilų santykis su limfocitais (3,9±2 ir 3 2,3±1,1, p0,01), daugiau sergančių diabetu (69% ir 31%, p0,031), mažesnis akceleracijos greitis (116±22,4ms ir 131±19 ms, p0,009), blogesnė kairio skilvelio diastolinė funkcija, lyginant su normovolemiškais. Sistolinis AKS prieš HD buvo 146 ±24,3 mmHg, po HD 136,1 ±23 mmHg (p=0,002). Diastolinis AKS prieš HD - 81,5 ± 13 mmHg, po HD 78,2 ± 12,2 mmHg (p=0,02). Hipertenzijos dažnis tarp moterų - 46,7%, tarp vyrų 81,8% (p=0,04), hipervolemijos ir normovolemijos grupėse nesiskyrė. Hipervolemijos grupėje mirė 19% pacientų, normovolemijos grupėje 5,4% (p0,11). Mirusiųjų pacientų sistolinis AKS po HD buvo mažesnis nei gyvųjų (119±20mmHg ir 138±23 mmHg, p 0,037). Išvados: Hipervolemiškų pacientų buvo 41,3%. Su hipervolemija susijęs vyresnis amžius, sergamumas cukriniu diabetu, mažesnė albumino koncentracija, mažesnis limfocitų kiekis, didesnis neutrofilų ir limfocitų santykis, blogesnė kairiojo skilvelio diastolinė funkcija, mažesnis kraujotakos akceleracijos greitis. Hipertenzija nustatyta daugiau nei pusei hemodializuojamų pacientų, dažnesnė vyrams. Statistiškai patikimo ryšio tarp hipervolemijos ir hipertenzijos bei vienerių metų išgyvenamumo negauta. Mirusiųjų pacientų sistolinis AKS po HD buvo mažesnis nei gyvųjų.
Abstract Kristina Dimšaitė. Relation between hydration status, survival and blood pressure control in patients undergoing maintenance hemodialysis. Objective: to estimate hydration status and blood pressure control level of patients undergoing maintenance dialysis, identify relation between overhydration, arterial hypertension and one year survival. Material and methods: Observational study enrolled 65 patients with end stage renal disease undergoing maintenance hemodialysis (HD). In 2014, September we collected data about blood pressure, echocardiogram, laboratory tests, hydration status, which was measured by bioimpedance electrical analysis method by extracellular and total body water ratio. Normohydration was defined as ratio of <0,39 and overhydration was defined as ratio of >0,39. Patients were followed up for one year. Data analyses were performed using Statistical Package for Social Sciences (SPSS), Version 21.0. The Student t test was used to compare the means of the continuous variables. Fisher test was used to compare the means of qualitative values, significance level p<0,05. Results: 41,3% patients were overhydrated. Hypervolemic patients were older (66±16yrs and 57,95±13,8yrs, p0,04), they had lower albumin levels (35±2,5g/l and 36±2g/l, p0,049), higher neutrophil and lymphocyte ratio (3,9±2 and 2,3±1,1, p0,01), higher percentage of diabetes (69% ir 31%, p0,031), lower circulation acceleration rate (116±22,4ms and 131±19ms, p0,009), lower left ventricular systolic function as compared to normovolemic. Systolic blood pressure before HD session was 146 ±24,3 mmHg, after HD 136,1 ±23 mmHg (p=0,002). Diastolic arterial blood pressure before HD session was 81,5 ± 13 mmHg, after HD 78,2 ± 12,2 mmHg (p=0,02). Arterial hypertension rate between women was 46,7%, between men 81,8% (p=0,04), there were no significant difference in hypervolemic and normovolemic groups. 19% of overhydrated patiens and 5,4% of normovolemic patients died (p0,11). Patients who died had lower systolic arterial blood pressure after HD session than alive patients (119±20mmHg and 138±23 mmHg, p 0,037). Conclusions: 41,3% patients were overhydrated. With overhydration related factors were age, diabetes, lower albumin, lymphocytes level, higher neutrophil and lymphocyte ratio, lower circulation acceleration level. More than half of patients were hypertensive. Hypertension was more frequent between men. There were no significant difference between overhydration, hypertension and one year survival. Patients who died had lower systolic arterial blood pressure after HD session than alive patients.