Isolation of staphylococci from clinical material of pets and antimicrobial susceptibility testing
ROSLUND, Anja Elena Gabriella |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
The aim of this work was to investigate the occurrence and antibiotic susceptibility of Staphylococcus species isolated from clinical material collected from pets, and the implications of these findings. A retrospective analysis of 78 Staphylococcus-positive samples from cats and dogs was made. The specimens were submitted between January 2016 and November 2017, and collected from the skin, outer ear, ocular conjunctiva and urogenital tract. 89.7% (70/78) were identified as S. pseudintermedius, 7.7% (6/78) as S. aureus, and 2.6% (2/78) as S. epidermidis. Resistance among isolates was highest to polymyxin B (91%) and sulfamethoxazole (82%). Resistance was lowest to enrofloxacin (14%) and gentamicin (16%). 77% of all staphylococcal isolates displayed resistance to at least one antimicrobial, and 30% were multi-drug resistant. Antimicrobial resistance and multi-drug resistance were more common in S. aureus than in S. pseudintermedius. A separate study involving clinical material from 28 Staphylococcus-positive dogs collected between April 2017 and October 2017 was made, where species identification, antimicrobial susceptibility against five common beta-lactams and beta-lactamase production were investigated using standard biochemical diagnostic methods and disc diffusion test. Specimens were collected from skin, outer ear, and the urogenital tract. All isolates were identified as S. pseudintermedius. Antimicrobial resistance was highest to ampicillin (96%), and penicillin G (93%). Sensitivity was highest to amoxicillin + clavulanic acid (79%). Beta-lactamase production was noted in 90% (10/11) of the isolates tested. The staphylococci were most frequently isolated from the skin (61%) in canines and the ocular conjunctiva (43%) in felines. S. pseudintermedius (91%) and S. epidermidis (2.9%) were more common in canines, whereas S. pseudintermedius (80%) and S. aureus (20%) were more common in felines. There was no correlation between age or the gender of the animals, and the staphylococcal species isolated. No collection site was more associated with a certain staphylococcal species or resistance to a particular type of antimicrobial agent. This indicates that most common infection site varies between canines and felines, but primary factors regarding susceptibility to infection does not include either age, gender or bacterial species. Furthermore, antimicrobial resistance could not be linked to site of infection in this study.
Darbo tikslas buvo ištirti stafilokokinių bakterijų rūšių, kurių kultūros buvo izoliuotos iš naminių gyvūnų klinikinių mėginių, pasiskirstymą pagal dažnumą bei nustatyti jų atsparumą antibiotikams ir padaryti bendras išvadas. Buvo atlikta retrospektyvinė analizė įtraukiant 78 iš šunų ir kačių paimtus mėginius, kuriuose nustatytas stafilokokinių bakterijų augimas. Mėginiai surinkti iš odos, išorinės ausies, junginės bei urogenitalinio trakto laikotarpiu nuo 2016-ųjų sausio iki 2017-ųjų lapkričio. 89.7% (70/78) atvejų bakterijų rūšys buvo identifikuotos kaip S. pseudintermedius, 7.7% (6/78) kaip S. aureus, ir 2.6% (2/78) kaip S. epidermidis. Tarp tirtų kultūrų didžiausias atsparumas fiksuotas polimiksinui B (91%) ir sulfametoksazoliui (82%). Mažiausias atsparumas buvo enrolfloksacinui (14%) ir gentamicinui (16%). 77% stafilokokinių bakterijų kultūrų buvo atsparios bent vienam antibiotikui, o 30% atvejų buvo dauginis atsparumas. Antimikrobinis atsparumas ir dauginis atsparumas buvo būdingenis S. aureus nei S. pseudintermedius kultūrose. Atskirai nuo 2017-ųjų balandžio iki 2017-ųjų spalio tirta 28 šunis sudariusi grupė dėl stafilokokinių bakterijų buvimo, jų atsparumo penkiems beta-laktaminiams antibiotikams ir beta-laktamazių produkcijos. Visos bakterijų kultūros buvo S. pseudintermedius, mėginiai paimti iš odos, išorinės ausies ir urogenitalinio trakto. Didžiausias atsparumas buvo ampicilinui (96%) ir penicilinui G (93%). Jautriausios bakterijos buvo amoksicilinui su klavulano rūgštimi (79%). Beta-laktamazių produkcija pastebėta 90% (10/11) bakterijų kultūrų. Stafilokokinių bakterijų kultūros šunims dažniausiai buvo išskirtos iš odos (61%), o katėms iš junginės (43%). Šunims būdingesnės buvo S. pseudintermedius (91%) ir S. epidermidis (2.9%), tuo tarpu katės S. pseudintermedius (80%) ir S. aureus (20%). Nebuvo rasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp naminių gyvūnų amžiaus ir lyties su identifikuota stafilokokinių bakterijų rūšimi. Nerasta koreliacija ir tarp mėginio paėmimo vietos su išskirta bakterijų rūšimi bei jos atsparumu antibiotikams. Tai įrodo, kad dažniausia infekcijos vieta kačių ir šunų tarpe yra skirtinga, bet pirminiai faktoriai turintys įtakos infekcijos gydymo jautrumui nėra gyvūno amžius, lytis ar bakterijų rūšis. Be to šiame tyrime antimikrobinis atsparumas nėra priklausomas nuo mėginio paėmimo vietos.