Kasos neuroendokrininių navikų chirurginio gydymo rezultatai
Recenzentas / Reviewer |
Darbo autorius: Aurelija Remeikaitė Darbo vadovas: Doc. Dr. Tomas Vanagas Darbo pavadinimas: Kasos neuroendokrininių navikų chirurginio gydymo rezultatai Tyrimo tikslas: Įvertinti kasos neuroendokrininių navikų chirurginio gydymo rezultatus LSMUL KK Chirurgijos klinikoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti 2017-2023 metais LSMUL KK Chirurgijos klinikoje kasos neuroendokrininių navikų gydymui taikytus chirurginio gydymo būdus bei kriterijus operacijos tipo pasirinkimui. 2. Ištirti skirtingų chirurginių procedūrų radikalumą ir neuroendokrininių navikų vėžio žymens kitimą. 3. Įvertinti artimuosius ir atokiuosius chirurginio gydymo rezultatus, pooperacinio gydymo trukmę. Tyrimo metodika ir dalyviai: Retrospektyviai analizuoti 44-rių pacientų, kurie 2017-2023 metais LSMUL KK Chirurgijos klinikoje operuoti dėl kasos neuroendokrininių navikų, medicininės dokumentacijos duomenys. Duomenys surinkti ligoninės informacinėje sistemoje (LIS). Siekiant įvertinti skirtingų chirurginių procedūrų artimuosius ir atokiuosius chirurginio gydymo rezultatus, pacientai pagal jiems atliktą operaciją suskirstyti į tris grupes: enukleacijos, distalinės rezekcijos (DR) ir pankreatoduodeninės rezekcijos (PDR). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29“ sistemą. Statistinei analizei naudoti Kolmogorov-Smirnov, Mann Whitney U, Kruskal-Wallis H, Pearson χ2 testai. Skirtumai tarp tiriamų grupių priskiriami statistiškai reikšmingais gavus p<0,05. Rezultatai: Tarp tiriamųjų vyravo sergantieji nefunkcionuojančiais kasos neuroendokrininiais navikais – jų dažnis sudarė 75% (n=33). Dažniausiai – 59,1% (n=26) – operaciniu būdu gydomi navikai buvo maži T1, dideli T3 navikai sudarė 11,4% (n=5). G1 diferenciacijos laipsnio navikai sudarė 79,5% (n=35), o G3 – 4,5% (n=2). 11,4% (n=5) pacientų nustatyti pakitimai sritiniuose limfmazgiuose. Pusei pacientų, kuriems prieš gydymą atliktas chromogranino A (CgA) žymens tyrimas, jis buvo padidėjęs. 68,18% (n=30) atvejų buvo atlikta distalinė kasos rezekcija, o PDR – 9,09% (n=4). Nustatyta, kad enukleacijos dažniau atliekamos mažiems navikams, lyginant su formaliomis rezekcijomis (p=0,012). Radikaliai naviką pašalinti pavyko 70,5% (n=31) atvejų. Po taikyto gydymo 47,7% (n=21) pacientų patyrė ankstyvų pooperacinių komplikacijų. 27,3% (n=12) pasireiškė kasos sulčių nutekėjimas, 18,2% (n=8) – B tipo kasos fistulė, pankreatitas – 13,6% (n=6). 9,1% tiriamųjų patyrė kitų ankstyvųjų komplikacijų, tokių kaip abscesas ar peritonitas. Vienas pacientas ankstyvuoju pooperaciniu periodu mirė, tai sudaro 2,3% tiriamųjų. Nustatyta pooperacinio gydymo ligoninėje trukmės mediana – 10 dienų. Atkrytis po taikyto chirurginio gydymo nustatytas 9,3% (n=4) pacientų. 2,3% (n=1) per stebėjimo laikotarpį nustatytas pooperacinis cukrinis diabetas. Išvados: 1. LSMUL KK Chirurgijos skyriuje kasos neuroendokrininių navikų gydymui dažniausiai taikoma distalinė kasos rezekcija, rečiausiai – pankreatoduodeninė rezekcija. Enukleacija atliekama < 2cm dydžio navikams, kurie neturi jokio ryšio su bendruoju kasos lataku. 2. Radikalus naviko pašalinimas (R0) nustatytas 70,5% atvejų. Teigiama CgA dinamika stebėta 90% pacientų, kuriems šis žymuo tirtas. 3. Dažniausios ankstyvosios komplikacijos, pasireiškiančios po chirurginio kasos neuroendokrininių navikų gydymo, yra kasos sulčių nuotėkis, B tipo kasos fistulė ir pankreatitas. Komplikacijų pasireiškimo dažnis operacijų grupėse nesiskyrė. Ankstyvų pooperacinių komplikacijų patyrusieji bei atviru būdu operuoti pacientai ligoninėje gydyti ilgiau. Atokiosios komplikacijos, tokios kaip cukrinis diabetas ir atkrytis, buvo retos ir nepriklausė nuo atliktos operacijos tipo.
The title of Master’s thesis: Surgical Outcomes of Pancreatic Neuroendocrine Tumours The author of Master’s thesis: Aurelija Remeikaitė The Head of Master’s thesis: Doc. Dr. Tomas Vanagas Aim: To evaluate the results of surgical treatment of pancreatic neuroendocrine tumours at the Surgery Clinic of LSMUL KK. Objectives: 1. To investigate the surgical treatment methods and criteria for choosing the type of surgery for the treatment of pancreatic neuroendocrine tumors in the Department of Surgery of LSMUL KK from 2017 to 2023. 2. To investigate the radicality of different surgical procedures and changes in the cancer marker of neuroendocrine tumors. 3. To evaluate the short-term and long-term results of surgical treatment and the duration of postoperative care. Methods and participants: The medical documentation data of 44 patients who underwent surgery for pancreatic neuroendocrine tumors at the Department of Surgery of LSMUL KK between 2017 and 2023 were retrospectively analyzed. The data were collected in the hospital information system (LIS). To evaluate the short-term and long-term results of different surgical procedures, patients were divided into three groups according to the type of surgery performed: enucleation, distal resection (DR), and pancreaticoduodenectomy (PR). Statistical analysis of the data was performed using the "IBM SPSS Statistics 29" system. The Kolmogorov-Smirnov, Mann Whitney U, Kruskal-Wallis H, and Pearson χ2 tests were used for statistical analysis. Differences between the groups studied were considered statistically significant when p<0.05 was obtained. Results: Among the subjects, those with non-functioning pancreatic neuroendocrine tumors predominated, accounting for 75% (n=33). Most commonly, 59.1% (n=26) of the tumors treated surgically were small T1 tumors, while large T3 tumors accounted for 11.4% (n=5). Tumors with a G1 differentiation grade comprised 79.5% (n=35), while G3 tumors made up 4.5% (n=2). Changes in regional lymph nodes were identified in 11.4% (n=5) of patients. Half of the patients who underwent pre-treatment testing for the chromogranin A (CgA) marker had elevated levels. Distal pancreatectomy was performed in 68.18% (n=30) of cases, and pancreaticoduodenectomy (PR) in 9.09% (n=4). It was found that enucleations were more often performed for small tumors compared to formal resections (p=0.012). Radical tumor removal was achieved in 70.5% (n=31) of cases. After the applied treatment, 47.7% (n=21) of patients experienced early postoperative complications. Pancreatic juice leakage occurred in 27.3% (n=12), type B pancreatic fistula in 18.2% (n=8), and pancreatitis in 13.6% (n=6). 9.1% of the subjects experienced other early complications such as abscess or peritonitis. One patient died in the early postoperative period, accounting for 2.3% of the subjects. The median length of postoperative hospital treatment was found to be 10 days. Recurrence after the applied surgical treatment was detected in 9.3% (n=4) of patients. Postoperative diabetes mellitus was identified in 2.3% (n=1) during the follow-up period. Conclusions: 1. In the Department of Surgery at LSMU Hospital, distal pancreatectomy is most commonly used for the treatment of pancreatic neuroendocrine tumors, while pancreaticoduodenectomy is used less frequently. Enucleation is performed for tumors smaller than 2 cm that have no connection to the main pancreatic duct. 2. Radical tumor removal (R0) was achieved in 70.5% of cases. Positive dynamics of chromogranin A (CgA) were observed in 90% of patients who underwent this marker testing. 3. The most common early complications following surgical treatment of pancreatic neuroendocrine tumors include pancreatic juice leakage, type B pancreatic fistula, and pancreatitis. The frequency of complications did not differ between the surgical groups. Patients who experienced early postoperative complications and those who underwent open surgery had longer hospital stays. Late complications, such as diabetes mellitus and recurrence, were rare and did not depend on the type of surgery performed.