Moterų, patyrusių šoninių čiurnos raiščių traumą, fizinio pajėgumo ir funkcinės būklės kaita taikant fizinių pratimų programą
Kušlytė, Elena |
Recenzentas / Reviewer | |
Jamontaitė, Eglė | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
Žukauskienė, Lina | Komisijos narys / Committee Member |
Elena Kušlytė. Moterų, patyrusių šoninių čiurnos raiščių traumą, fizinio pajėgumo ir funkcinės būklės kaita taikant fizinių pratimų programą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Vilma Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2022; 38 p. Darbo tikslas - įvertinti moterų, patyrusių čiurnos traumą, fizinio pajėgumo ir funkcinės būklės kaitą taikant fizinių pratimų programą. Darbo uždaviniai: įvertinti moterų, patyrusių čiurnos traumą, a) raumenų jėgos, b) judesių amplitudės, c) statinės ir dinaminės pusiausvyros bei d) funkcinės būklės kaitą taikant fizinių pratimų programą. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 17 moterų, patyrusių šoninių čiurnos raiščių traumą. Tiriamųjų amžius 41,2 m. (±11,9 m.). Tyrimo metodai. Anketinė apklausa (autorės sudaryta anketa apie pagrindines tiriamųjų charakteristikas, Greitas fizinio aktyvumo įvertinimo klausimynas, Skaičių analogijos skalė bei Apatinės galūnės funkcinė skalė). Dinamometrija – raumenų jėgos vertinimui. Goniometrija ir „Sienos“ testas – judesių amplitudės vertinimui. Pėdos atkėlimo testas ir modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas – pusiausvyros vertinimui. Pagal pirmojo tyrimo duomenis buvo sudaryta fizinių pratimų programa, kurią tiriamosios atliko namuose 8 savaites. Programos pratimai buvo skirti pėdą judinančių raumenų jėgos stiprinimui su elastinio pasipriešinimo juostomis, pratimai statinei ir dinaminei pusiausvyrai lavinti, raumenų tepimo pratimai ir pėdos bei blauzdos volavimas. Po fizinių pratimų programos įvykdymo vėl buvo atliktas tiriamųjų vertinimas. Tyrimo rezultatai apskaičiuoti IBM SPSS statistics 27 ir Microsoft Office Excel 2013 programomis. Išvados: taikant fizinių pratimų programą, moterų, patyrusių čiurnos traumą, pėdą judinančių raumenų jėga padidėjo, čiurnos sąnario amplitudės priartėjo prie fiziologinės normos, statinė ir dinaminė pusiausvyra pagerėjo, skausmo intensyvumas sumažėjo, o subjektyvus apatinės galūnės funkcijos įvertinimas padidėjo.
Elena Kušlytė. Effects of physical exercise on physical capability and functional condition in women after lateral ankle sprain. Bachelor’s thesis. Scientific supervisor of the thesis Vilma Tamulionytė, PhD. LSMU, Academy of medicine, Faculty of nursing, Clinic of sports medicine. Kaunas, 2022; 38 p. Aim and objectives of the study: to evaluate the effects of physical exercise on physical capability and functional condition in women with lateral ankle sprain. To evaluate the effects of physical exercise on women’s with lateral ankle sprain a) muscle strength, b) ankle range of motion, c) static and dynamic balance and d) functional condition. Methods of research: 17 women, aged 41,2 (±11,9) years, volunteered to participate in research. All participants encountered a lateral ankle sprain one year (±a month) prior to research. Methods of research. Participants were asked to fill the author’s survey about their main characteristics, subjectively evaluate their functional condition by filling the Lower extremity function scale and pain intensity in Numerical rating scale. Lower leg muscle strength was measured with hand held dynamometer (model 01160, Lafayette Instrument Company), ankle range of motion was evaluated with goniometer and weight bearing lunge test, static balance was evaluated with foot lift test and dynamic balance was evaluated with Y balance test. After seeing the results of first testing, home physical exercise program was constructed. Exercises were dedicated for improving lower leg muscle strength (exercises with elastic bands), static and dynamic balance exercises, muscle stretching exercises and foam rolling for foot and calf. 8 weeks later, second evaluation was performed. Statistical analysis was performed with “IBM SPSS statistics 27” program package and “Microsoft Office Excel 2013”. Conclusions: after applying physical exercise program for women with lateral ankle sprain lower leg muscle strength increased, ankle range of motion, static and dynamic balance improved, pain has decreased and subjective evaluation of lower extremity function increased.