Karvių periodo po atvedimo raidos optimizavimas kalcio ir fosforo pašariniais papildais

Abstract

Darbo tikslas - įvertinti chelatizuoto pašarinio priedo „R164 HOHMIN T PLUS“ (CHP) profilaktinį poveikį karvių periodo po atvedimo eigai, laiką iki pirmos rujos, produktyvumą, pieno sudėtį, kūno temperatūros pokyčius pirmas dešimt parų po apsiveršiavimo, nustatyti kraujo serume kalcio, fosforo, alaninaminotransferazės, bendro baltymo 20-25 parą po veršiavimosi kiekį. Karvės buvo suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes. Kiekvienoje grupėje po dešimt karvių. Karvės buvo 2 – 6 laktacijos Lietuvos juodmargių veislės. Stebėjome laikotarpį iki pirmos rujos, atlikome tris melžimus: 30, 60 ir 90 parą po apsiveršiavimo bei matavome primelžto pieno kiekį kg. Iš pieno mėginių buvo tiriama: riebalų kiekis (proc.), baltymų (proc.), laktozės (proc.), urėjos (proc.) ir somatinių ląstelių kiekis (proc). Karvių grupės, kuri gavo chelatizuotą mineralinį priedą buvo nustatytas trumpesnis laikas iki pirmos rujos 17,3 proc. (p<0,05), nei kontrolinėje grupėje. Tyrimo metu buvo 5 proc. daugiau primelžta pieno kg tiriamojoje grupėje. Tiriamosios grupės somatinių ląstelių kiekis piene viso tyrimo metu buvo mažesnis nei kontrolinės grupės 83 proc. (p<0,05). Urėjos kiekis piene viso tyrimo metu abiejų grupių buvo normos ribose 15 – 30 proc. Tyrimo laikotarpiu karvių kūno temperatūra skyrėsi nereikšmingai (p>0,05). Alaninaminotransferazės fermentas tiriamosios grupės buvo didesnis t.y 14 proc. nei kontrolinės grupės (p<0,05). Kalcio kiekis kraujo serume tiriamosios grupės buvo didesnis t.y 20 proc. nei kontrolinės (p<0,05). Tiriamasis preparatas sutrumpina laikotarpį iki rujos 17,3 proc. (p<0,05). Tiriamo preparato įtakoje karvių produktyvumas fiksuotas 30 parą po atvedimo padidėjo 4,5 proc. (p<0,05). Tiriamų karvių pieno riebumas, baltymingumas, laktozės koncentracija nuo 30 iki 90 paros pp mažėjo, nuo 0,1 iki 0,4 proc. Kitiems rodikliams įtaka nenustatyta.