Investigating Neck Pain Prevalence Between University Students and Young Working Adults
Zapponi, Marco |
Recenzentas / Reviewer |
Tikslai: ištirti ir palyginti nespecifinio kaklo skausmo paplitimą tarp universiteto studentų ir jaunų dirbančių suaugusiųjų, dirbančių sėdimą darbą, ir nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius šį skausmą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti kaklo skausmo paplitimą tarp universiteto studentų, palyginti su jaunais suaugusiaisiais, dirbančiais sėdimą darbą. 2. Įvertinti, ar kaklo skausmo stiprumas ir dažnis šiose dviejose populiacijose skiriasi. 3. Nustatyti, kokie gyvenimo būdo ir ergonominiai veiksniai yra susiję su kaklo skausmu kiekvienoje grupėje. Hipotezė: jauni dirbantys suaugusieji, dirbantys sėdimą darbą, patiria didesnį kaklo skausmo paplitimą, palyginti su universiteto studentais. Tyrimo metodologija: tyrimui atlikti buvo naudojamas kiekybinis skerspjūvio tyrimo dizainas. Internetinė savarankiškai pildoma anketa, sudaryta iš patvirtintų vertinimo įrankių, įskaitant skaitmeninę skausmo vertinimo skalę, kaklo negalios indeksą, Kornelio raumenų ir skeleto diskomforto klausimyną ir greitąjį biuro įtampos vertinimą. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS V29.0.2.0. Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo iš viso 284 tiriamieji nuo 18 iki 30 metų amžiaus. Iš jų 148 buvo universiteto studentai, studijuojantys su sveikata susijusiose bakalauro programose, ir 136 buvo jauni suaugusieji, dirbantys visą arba ne visą darbo dieną sėdimą darbą biure. Tyrime dalyvavo 138 moterys ir 146 vyrai. Išvados: Iš 284 dalyvių 94,0 % pranešė apie kaklo skausmą per praėjusią darbo savaitę, iš jų 91,9 % universiteto studentų ir 96,3 % sėdimą darbą dirbančių asmenų; šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,168). Studentams didesnė negalia buvo susijusi su ilgesniu sėdėjimo laiku ir kompiuterio naudojimu (abu p < 0,001), bet ne telefono naudojimu (p = 0,345), o tie, kurių ergonomika buvo prasta, parodė didesnį kaklo lenkimą (p = 0,005), akinimą ir ekrano problemas (abu p < 0,001). Tarp darbuotojų didesnis kaklo skausmas ir negalia buvo panašiai susiję su sėdėjimu (p = 0,003) ir kompiuterio naudojimu (p = 0,024), o telefono naudojimas išliko nereikšmingas (p = 0,067); prasta ergonomika apėmė kaklo lenkimą (p = 0,017), galvos tiesimą (p = 0,002) ir regėjimo blokavimą (p < 0,001). Skausmo stiprumas ir dažnis tarp grupių nesiskyrė, NPRS medianos buvo vienodos – 3,00 (p = 0,052), NDI balai (studentų – 1,42, palyginti su darbininkų – 1,56; p = 0,742), o CMDQ dažnio medianos – 3,00 (p = 0,097).
Aims: Investigate and compare the prevalence of non specific neck pain between university students and young working adults in sedentary settings, and identify key contributing factors. Research Tasks: 1. Find the prevalence of neck pain among university students compared to young adults in sedentary jobs. 2. Assess if the severity and frequency of neck pain differ between these two populations. 3. Identify what lifestyle and ergonomic factors are associated with neck pain in each group. Hypothesis: Young working adults in sedentary jobs experience a higher prevalence of neck pain compared to university students. Research Methodology: A quantitative cross-sectional study design was used to conduct research. An online self-administered questionnaire composed of validated assessment tools, including the Numerical Pain Rating Scale, Neck Disability Index, Cornell Musculoskeletal Discomfort Questionnaire, and Rapid Office Strain Assessment. Statistical analysis was performed using SPSS V29.0.2.0. Research Participants: A total of 284 subjects between the ages of 18 and 30 participated in the study. Among them, 148 were university students enrolled in health-related bachelor’s programs, and 136 were young adults working full-time or part-time in sedentary office-based jobs. Participants included 138 females and 146 males. Conclusions: Among 284 participants, 94.0% reported neck pain during the past workweek, with 91.9% of university students and 96.3% of sedentary workers affected; this difference was not statistically significant (p = .168). In students, higher disability was linked to greater sitting time and computer use (both p < .001), but not phone use (p = .345), and those with poor ergonomics showed more neck flexion (p = .005), glare, and screen issues (both p < .001). Among workers, greater neck pain and disability were similarly associated with sitting (p = .003) and computer use (p = .024), while phone use remained non-significant (p = .067); poor ergonomics involved neck flexion (p = .017), head extension (p = .002), and visual obstruction (p < .001). Pain severity and frequency did not differ between groups, with equal NPRS medians of 3.00 (p = .052), NDI scores (students:1.42 vs. workers:1.56; p = .742), and CMDQ frequency medians of 3.00 (p = .097).