Pacientų nuomonė apie profesinių ligų nustatymo ir patvirtinimo sistemą Lietuvoje

Plačiau išanalizavus pacientų nuomonę apie profesinių ligų nustatymo ir patvirtinimo sistemą Lietuvoje, būtų sužinoma daug naudingų bei realių faktų apie praktinį šios sistemos veikimą, jame egzistuojančias spragas, atskirų institucijų veikimą pacientų – darbuotojų gerovės labui, o tai leis daryti prielaidas tolimesniems šios srities tyrimams, bei padės sudaryti pagrindą potencialiam profesinių ligų nustatymo ir patvirtinimo sistemos Lietuvoje patobulinimui. Lietuvoje ginčytinų profesinių ligų atvejai, jų charakteristikos yra tiriami itin retai, o Lietuvos profesinių ligų nustatymo ir patvirtinimo sistemos procesai, praktinė reikšmė, joje dalyvaujančių asmenų ir institucijų indėlis bei joje dalyvaujančių pacientų patirtis dar nebuvo ištirti. Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, nagrinėjantis pacientų nuomonę apie profesinių ligų nustatymo ir patvirtinimo sistemą Lietuvoje bei profesinių ligų nustatymo savalaikiškumą. Darbo tikslas. Nustatyti pacientų, kurių profesinė liga nagrinėjama Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje, nuomonę apie profesinių ligų nustatymo ir pripažinimo sistemą Lietuvoje. Uždaviniai. 1. Nustatyti pacientų, kurių profesinė liga nagrinėjama Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje nuomonę apie profesinių ligų nustatymo savalaikiškumą. 2. Nustatyti pacientų, kurių profesinė liga nagrinėjama Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje, nuomonę apie profesinių ligų patvirtinimo procedūras. Metodika. Tyrimo objektas – pacientų nuomonė. Tiriamieji – pacientai, kurių profesinė liga nagrinėjama Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje. Norint išgauti kuo išsamesnius duomenis, pasirinktas kokybinis tyrimas. Norint sužinoti pacientų nuomonę bei požiūrį, pasirinktas pusiau struktūruoto individualiojo giluminio interviu tipas. Tiriamam reiškiniui geriau suprasti kokybinė duomenų analizė derinta su duomenų interpretacija – teoretizavimu, taikant turinio (content) analizės metodą. Rezultatai ir išvados: Profesinės ligos darbuotojams dėl įvairių priežasčių yra nustatomos jau pensiniame amžiuje, turint neterminuotą negalią trukdančią toliau dirbti toje pačioje darbo vietoje arba tiesiog žmogui jau ilgą laiką kamuotam ligos simptomų. Profesinių ligų diagnozavimas yra nesavalaikiškas, t.y. profesinės ligos pacientams diagnozuojamos per vėlai. Tai sukelia didelius nepatogumus pacientui – darbuotojui: jis kenčia skausmus, negalią, jaučiasi nebereikalingas ir bevertis darbe, tai sąlygoja tolimesnį PL progresą, kitų šalutinių susirgimų atsiradimą. PL nustatyto ir patvirtinimo procedūros Lietuvoje yra itin nemalonios, painios, sunkiai suvokiamos pacientui, keliančios daug streso. Respondentai minėjo kliūtis kilusias tarpinstitucinio bendradarbiavimo sferoje – valstybinėms institucijoms bei ASPĮ kyla kliūčių tarpusavio komunikacijoje, dokumentų tvarkymo ir perdavimo iš vienos institucijos į kitą, finansinių problemų sprendimo sferose. Taip pat pasitaiko ir paciento užgauliojimo, patyčių atvejų. Nemalonus dalyvavimas PL nustatymo ir patvirtinimo procedūrose sąlygoja stiprų pacientų nepasitenkinimą šia sistema, didina nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Tai gali mažinti pacientų motyvaciją rūpintis savo profesine sveikata bei kreiptis į darbdavį dėl nepatenkinamų darbo sąlygų bei į gydytoją dėl pirmųjų potencialios profesinės ligos simptomų. Praktinės rekomendacijos. Norint pagerinti PL nustatymo ir patvirtinimo procesų našumą, rekomenduojama valstybinėse institucijose (VSDFV, VDI, CMDEK) bei ASPĮ skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kurti patogesnes komunikacijos sistemas ar algoritmus, tobulinti dalinimosi informacija būdus. Norint sutrumpinti PL nustatymo ir patvirtinimo procesų vykdymo laiką, rekomenduojama apibrėžti ir sukonkretinti informacijos apie asmens sveikatą teikimo terminus. Rekomenduojama tobulinti šeimos medicinos gydytojų, tikrinančių darbuotojų sveikatą, kvalifikaciją PL klausimais, didinti jų gebėjimus įtarti profesinių ligų vystymosi pradžią ir laiku nukreipti darbo medicinos gydytojo konsultacijai.

A more detailed analysis of the patients' opinion about the system for the identification and validation of occupational diseases in Lithuania would reveal many useful facts about the practical functioning of this system, the existing gaps in it, and the functioning of separate institutions for the benefit of patients – the well-being of employees, which will allow for assumptions for further research in this field and in turn will help to form the basis for a potential improvement in the system for the detection and verification of occupational diseases in Lithuania. The controversial occupational disease cases in Lithuania and their characteristics are being investigated extremely rarely, and the processes of the Lithuanian system for the detection and verification of occupational diseases, the practical significance, the contribution of the persons and institutions participating in it and the experience of the patients participating therein have not yet been investigated. This is the first study in Lithuania that examines the patients' opinion about the system for the detection and verification of occupational diseases in Lithuania and the timeliness of the establishment of occupational diseases. Aim of the study. To determine the opinion of patients with occupational diseases on the detection and verification of occupational diseases in Lithuania. Objectives. 1. To identify the patients' opinion on the timeliness of the diagnosis of occupational diseases. 2. To identify the patients' opinion on the procedures for verification of occupational diseases. Methods. The object of the research is the patients' opinion. Persons observed are the patients whose occupational illness is being investigated by the Commission for Occupational Medicine. Qualitative research is selected to obtain the most complete data. The type of semi-structured individual in-depth interviews is chosen to find out patients' opinions and attitudes. A better understanding of the phenomenon is gained through the qualitative data analysis combined with data interpretation – theorizing, using the content analysis method. Results and conclusions. Occupational illnesses are, for various reasons are only detected at a retirement age, with a permanent disability that prevents them from continuing to work. The diagnosis of occupational diseases is too late. It causes significant inconveniences to the patient – employee: he suffers from pain, disability, he feels useless at work, which results in further progression of occupational illness, and the emergence of other side-effects. Occupational illness detection and verification procedures in Lithuania are extremely unpleasant to the patient, difficult to perceive, causing a lot of stress. Respondents mentioned the obstacles in the sphere of interinstitutional cooperation, communication, document management and transfer from one institution to another, also in the area of solving financial problems. There are also cases of bullying, and abuse. The unfortunate involvement in the procedure for the detection and verification of occupational diseases results in severe patient dissatisfaction with this system and increases the distrust of public authorities. This can reduce the motivation of patients to take care of their occupational health and willingness to inform the employer of unsatisfactory working conditions and to inform the doctor of the first symptoms of a potential occupational disease. Practical recommendations. In order to improve the efficiency of occupational disease detection and verification processes, it is recommended that public institutions encourage interinstitutional cooperation, develop more convenient communication systems or algorithms, and improve the methods of sharing information. It is advisable to define and specify timelines for the provision of information on the health of a person in order to shorten the time for the detection and verification of occupational illness. It is recommended to improve the qualifications of family physicians in checking the health of employees concerning occupational disease issues, to increase their ability to suspect the onset of the development of occupational diseases and to timely refer the patient to an occupational physician for a consultation.