Mikrovaskulinių pokyčių tinklainėje bei gyslainėje sąsajų su širdies ūminiais išeminiais sindromais ir jų rizikos veiksniais įvertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: įvertinti širdies ūminių išeminių sindromų ir jų rizikos veiksnių sąsajas su mikrovaskuliniais tinklainės bei gyslainės pokyčiais. Tyrimo uždaviniai: 1) palyginti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės; 2) nustatyti pokyčių tinklainėje ir gyslainėje ryšį su širdies ūminių išeminių sindromų (ŪIS) – miokardo infarkto be ir su ST segmento pakilimu (MISSTP ir MIBSTP) – išsivystymu; 3) įvertinti akių gyslainės ir tinklainės mikrovaskulinius pokyčius pacientams, kuriems vainikinės arterijos be stenozių, tiriant angiografiniu būdu. Tyrimo metodika: į tyrimą įtraukti 47 pacientai su ŪIS (MISSTP ir MIBSTP) ir 47 kontrolinės grupės tiriamieji. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta vainikinių arterijų angiografija ir akių optinės koherentinės tomografijos-angiografija. Iš ligos istorijų ir apklausos būdu buvo surinkti ŠKL rizikos veiksniai, laboratorinių tyrimų rodmenys, echokardiografinio tyrimo rezultatai. Rezultatai: Pagal tiriamąsias grupes – ŪIS dažniau sirgo vyrai (71,5% vs. 40,4%, p=0,001). ŪIS pacientams lyginant su kontroline grupe nustatytas dažnesnis alkoholio vartojimas (74,5% vs. 51,1%, p=0,019), aktyvus rūkymas (53,2% vs. 17%, p=0,001), uždegiminiai žymenys: leukocitozė, CRB (9,56±11,49 vs. 2,52±2,30, p=0,005) ir neutrofilų/limfocitų santykis (3,09±1,96 vs. 1,53±0,59, p=0,001), blogesni inkstų funkcijos žymenys, mažesnė kairiojo skilvelio (KS) išstūmio frakcija. Paviršinio kapiliarų rezginio abiejų akių temporalinės (atitinkamai dešinės ir kairės akies, p=0,045 ir p=0,001) ir apatinės (atitinkamai dešinės ir kairės akies, p=0,008 ir p=0,002) dalies kraujagyslių tankis mažesnis ŪIS grupėje nei kontrolinėje grupėje. Giliojo kapiliarų rezginio tankis abiejų akių nazalinėje srityje (atitinkamai dešinės ir kairės akies, p=0,003 ir p=0,002), dešinės akies temporalinėje (p=0,020) ir kairės akies viršutinėje srityje (p=0,019) mažesnis ŪIS grupėje. Sergant MISSTP galimybė turėti mažesnį vidinį tinklainės kraujagyslių tankį yra didesnė 8 kartus (p=0,005) lyginant su MIBSTP. ŪIS pacientams, kuriems nustatytas padidėjęs KS santykinis sienelių storis (SSS) 6 kartus didesnė galimybė mažesniam vidiniam kraujagyslių tankiui nei tiriamiesiems su normaliu SSS (p=0,023). Kontrolinės grupės tiriamieji su sumažėjusia didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracija nustatyta 4,5 karto didesnė galimybė mažesniam vidiniam kraujagyslių tankiui (p =0,027). Išvados: Aktyvus rūkymas, rūkymo trukmė, gausesnis alkoholio vartojimas ir vyriškoji lytis yra susijusi su MI išsivystymu. Mikrovaskulinė tinklainės disfunkcija susijusi su ŪIS ir struktūriniais kairiojo skilvelio pokyčiais: mažesnis tinklainės vidinis kraujagyslių tankis susijęs su 8 kartus didesne MISSTP galimybę ir 6 kartus didesnio KS SSS galimybę.
The aim: To evaluate the relationship of acute coronary syndromes and their risk factros with microvascular changes in the retina and choroid. The objectives: 1) to compare cardiovascular disease (CVD) risk factors between the study and control groups; 2) to determinte association of changes in retina, choroid with the development of acute coronary syndroms (ACS) – myocardial infarction without and with ST segments elevation (NSTEMI and STEMI); 3) to evaluate microvascular changes in the retina, choroid in patients without coronary artery stenosis by angiographic examination. Methods: the study included 47 patients with ACS (NSTEMI, STEMI) and 47 healthy patients. Coronary artery angiography and ocular optical coherence tomography-angiography were performed for all patients. Data of risk factors of CVS, laboratory and echocardiography results were collected from case history and examination. Results: According to the research groups – ACS was more common in men (74,5% vs. 51,1%, p=0.019). Patients in the ACS group had a higher alcohol consumption (74,5% vs. 51,1%, p=0.019), active smoking (53,2% vs. 17%, p=0.001), inflammatory markers: leukocytosis, CRP (9.56±11.49 vs. 2.52±2.30, p=0.005), neutrophil/lymphocyte ratio (3.09±1.96 vs. 1.53±0.59, p=0.001), worse markers of renal function and lower LV ejection fraction compared to control group. The vasculars density of temporal (right and left eye, respectively, p=0.045 ir p=0.001) and lower (right and left eye, respectively, p=0,008 ir p=0,002) parts of the superficial capillary plexus (SCP) was lower in ACS group than control group. The density of the deep capillary plexus (DCP) in the nasal area (right and left eye, respectively, p=0.003 ir p=0.002), in the temporal area of the right eye (p=0.020) and in the upper part of left eye (p=0.019) was lower in the ACS group. STEMI has a 8-fold higher chance of having lower inner vascular density compared to NSTEMI (p=0.005). Patients of ACS group with increased left ventricular (LV) relative wall thickness (RWT) was 6-fold more likely to have a lower inner vascular density compared with normal RWT (p=0.023). Control subjects with decreased high-density lipoprotein cholesterol (HDL-CH) were 4.5-fold more likely to have lower inner vascular density (p=0.027). Conclusion: Active smoking, duration of smoking, increased alcohol consumption and male gender are associated with the developments of myocardial infarction. Microvascular retinal dysfunction is associated with ACS and structural changes in the LV: lower retinal inner vascular density increases the possibility of STEMI 8-fold and possibility of higher left ventricular RWT 6-fold.