Hospitalinių infekcijų paplitimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje tyrimas

Kalinauskaitė, Gerda

Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/110708

Hospitalinių infekcijų paplitimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje tyrimas

Type of publication

type::text::thesis::master thesis

Title

Hospitalinių infekcijų paplitimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje tyrimas

Other Title

Research of the Prevalence of Nosocomial Infections in Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinic‘s Intensive care unit

Author

Kalinauskaitė, Gerda

Intensyviosios terapijos klinika (U524100)

Advisor

Pilvinis, Vidas

Other(s)

Adukauskienė, Dalia	Recenzentas / Reviewer
Dambrauskienė, Asta	Konsultantas / Consultant
Adukauskienė, Dalia	Komisijos pirmininkas / Committee Chairman
Balčiūnienė, Neringa	Komisijos narys / Committee Member
Pilvinis, Vidas	Komisijos narys / Committee Member
Pranskūnas, Andrius	Komisijos narys / Committee Member
Tamošuitis, Tomas	Komisijos narys / Committee Member
Vaitkevičius, Raimundas	Komisijos narys / Committee Member

Extent

30 p.

Thesis Defence Date

2021-06-14

Keywords (lt)

Abstract (lt)

Gerda Kalinauskaitė Hospitalinių infekcijų paplitimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje tyrimas Darbo vadovas: prof. dr. V. Pilvinis Darbo konsultantė: dr. A. Dambrauskienė Darbo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje vyraujančių hospitalinių infekcijų paplitimą ir rizikos veiksnių įtaką jų išsivystymui. Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti sergamumą hospitalinėmis infekcijomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje.
Išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje labiausiai paplitusią hospitalinę infekciją ir jos sukėlėją.
Įvertinti pagrindinius hospitalinių infekcijų rizikos veiksnius ir jų įtaką infekcijos išsivystymui bei pacientų išeitims.
Išsiaiškinti, ar SARS-CoV-2 gali būti rizikos veiksnys hospitalinių infekcijų išsivystymui. Metodika: Į tyrimą įtraukti 146 pacientai, kurie 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn. buvo gydomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Intensyviosios terapijos skyriuje. Duomenys renkami pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro standartizuotas anketas. Anketoje buvo pažymimi bendrieji duomenys apie pacientą, jam taikomos intervencijos ir jų trukmė. Duomenys apie hospitalinę infekciją ir jos sukėlėją pildomi nurodant infekcijos tipą, datą. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics Subscription for Mac OS“ programą. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių apibrėžtas, jei reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05. Tyrimo rezultatai: Tiriamuoju 4 mėn. laikotarpiu ITS buvo išanalizuoti 146 pacientai. Šiuo laikotarpiu diagnozuotos 45 (30,8 proc.) hospitalinės infekcijos, bendras paplitimas – 30,8 proc., sergamumas – 30,1 atvejų 1000 stacionarizacijos dienų. Dažniausia hospitalinės infekcijos lokalizacija yra kvėpavimo takai. Bendras kvėpavimo takų HI paplitimas – 22,6 proc., sergamumas – 22,1 atvejų 1000 stacionarizacijos dienų. Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp HI pasireiškimo ir ar pacientams buvo taikoma DPV (p=0,003), įvestas CVK (p<0,001), taikomas PM (χ²=20392, p<0,001). Dažniausiai tyrimo metu nustatytas hospitalinės infekcijos sukeliantis mikroorganizmas – Acinetobacter baumanii. Šio mikroorganizmo sukelta kvėpavimo takų infekcija išsivystė 31,1 proc. atvejų (N=14). Tyrimo laikotarpiu 48 (32,9 proc.) pacientams buvo diagnozuotos SARS-CoV-2 infekcija. Hospitalinė infekcija buvo diagnozuota 23 (47,9 proc.) SARS-CoV-2 sergantiems pacientams. Visiems šiems pacientams buvo taikoma DPV, jie turėjo CVK ir ŠPK. 4 pacientai, kuriems buvo diagnozuotas SARS-CoV-2 ir hospitalinė infekcijos, buvo išrašyti, 19 – mirė, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001). Rasta silpna teigiama koreliacija tarp SARS-CoV-2 ir HI (r=0,27, p<0,001). Išvados:
2020 m. LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje sergamumas hospitalinėmis infekcijomis buvo 30,8 proc.
LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje labiausiai paplitusi Acinetobacter baumanii sukelta vėlyvoji kvėpavimų takų hospitalinė infekcija.
LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje nustatyti pagrindiniai hospitalinės infekcijos rizikos veiksniai yra dirbtinė plaučių ventiliacija, centrinis veninis kateteris, parenterinė mityba. Hospitalinė infekcija ilgina pacientų stacionarizavimo laiką bei blogina pacientų išeitis.
SARS-CoV-2 infekcija yra hospitalinės infekcijos išsivystymo rizikos veiksnys.

Abstract (en)

Gerda Kalinauskaitė Research of the Prevalence of Nosocomial Infections in Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinic‘s Intensive care unit Supervisor: Vidas Pilvinis, MD, PhD Consultant: Asta Dambrauskienė, PhD Aim: to evaluate the prevalence of nosocomial infections in the Central Intensive Care Unit of Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinic‘s and the influence of risk factors on their development. Goals:

to find out incidence of nosocomial infections in Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinic’s Central Intensive care Unit
to find out the most common nosocomial infection and it’s causing microorganism in Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinic’s Central Intensive care unit
to evaluate the main risk factors for hospital-acquired infections and their impact on the development of infection and patient outcomes
to find out is SARS-CoV-2 infection can be risk factor for the development of nosocomial infections Methods: The study included 146 patients who in 2020 September - December were treated at the Intensive Care Unit of Kaunas Clinic‘s of LUHS. Data are collected according to standardized questionnaires of the ECDC. The questionnaire noted the general data about the patient, applied intervencions and their duration. Data on nosocomial infection and its cause are filled in indicating the type and date of infection. Statistical analysis of the obtained data was performed using IBM SPSS Statistics Subscription for Mac OS. A statistically significant difference between groups is defined if the significance level is p ≤ 0.05. Results: In the study for 4 months study, 146 patients that were treated in ICU were analyzed. During this period, 45 (30.8%) nosocomial infections were diagnosed, the total prevalence of nosocomial infecions was 30.8%, and the morbidity was 30.1 cases per 1000 days of hospitalization. The most common localization of nosocomial infection is the airways. The overall prevalence of airway nosocomial infection is 22.6% and the incidence is 22.1 cases per 1000 days of hospitalization. A statistically significant difference was found between the incidence of nosocomial infections and whether patients underwent mechanical ventilation (p=0.003), introduced central veins catheter (p<0.001), applied parenteral nutrition (χ²=20392, p<0.001). The most common microorganism causing nosocomial infections in the study was Acinetobacter baumanii. Respiratory tract infection caused by this microorganism developed in 31.1 percent. cases (N = 14). During the study period, 48 (32.9%) patients were diagnosed with SARS-CoV-2 infection. Nosocomial infection was diagnosed in 23 (47.9%) patients with SARS-CoV-2. All of these patients underwent mechanical ventilation, had central veins catheter and they were given parenteral nutrition. 4 patients diagnosed with SARS-CoV-2 and nosocomial infections were discharged, 19 died, resulting in a statistically significant difference (p <0.001). A weak positive correlation was found between SARS-CoV-2 and hospital-acquired infections (r = 0.27, p <0.001). Conclusions:
In 2020, the incidence of nosocomial infections in the LUHS Kaunas Clinic’s Central Intensive Care Unit was 30.8%.
In the LUHS Kaunas Clinic’s Central Intensive Care Unit the most common nosocomial infection is late airway infection caused by Acinetobacter baumanii.
The main risk factor for hospital-acquired infection is mechanical ventilation, central venous catheter, parenteral nutrition. These risk factors prolong the time of inpatient in ICU and worsen patient outcomes.
SARS-CoV-2 infection is a risk factor for the development of nosocomial infection.