Asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumo bei liemens stabilumo vertinimas

Darbo tikslas: palyginti paviršinių ir giliųjų liemens raumenų aktyvumo ir liemens stabilumo matavimų duomenis tarp asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą (tiriamoji grupė) ir šio nusiskundimo neturinčių (kontrolinė grupė), pagrindinėse padėtyse. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant izoliuotą skersinio pilvo raumens susitraukimą, tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės. 2. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant testus gulint ant pilvo, tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės. 3. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant testus gulint ant šono, tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės. 4. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą, atliekant testus gulint ant nugaros, tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės. Tyrimas atliktas poliklinikoje, Kaune. Tyrime dalyvavo 62 tiriamieji (28 vyrai ir 34 moterys). Tyrimo metodai: 1. Anketinė apklausa. 2. Elektromiografas su diferenciniu slėgio jutikliu (4 kanalų EMG + Stabilizer pressure biofeedback). 3.Statistinė analizė. Rezultatai: 1. Atliekant izoliuotą skersinio pilvo raumens susitraukimą, gauta, kad asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens – mažesnis nei asmenų neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05). 2. Atliekant testus gulint ant pilvo: šlaunies tiesimą sulenkta 90° blauzda, šlaunies tiesimą tiesia blauzda, gauta, kad, asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens - mažesnis nei asmenų, neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05), o vidutinė slėgio reikšmė asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą buvo mažesnė nei asmenų, neturėjusių šio nusiskundimo (p<0,05). 3. Atliekant testus gulint ant šono: šlaunies atitraukimą sulenkta 90° blauzda, šlaunies atitraukimą tiesia blauzda, gauta, kad, asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens - mažesnis nei asmenų, neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05), o vidutinė slėgio reikšmė, šlaunies atitraukimo sulenkta 90° blauzda metu buvo mažesnė asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą lyginant su šio nusiskundimo neturinčių (p<0,05). 4. Atliekant testus gulint ant nugaros: šlaunies lenkimą sulenkta blauzda, šlaunies lenkimą sulenktomis blauzdomis, gauta, kad, asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens - mažesnis nei asmenų, neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05), o atliekant šlaunies tiesimą - lenkimą, šlaunies lenkimą tiesia blauzda, šlaunų lenkimą tiesiomis blauzdomis, gauta, kad asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis nei asmenų neturėjusių šio nusiskundimo (p<0,05), o vidutinė slėgio reikšmė, atliekant šlaunies lenkimą sulenkta blauzda ir šlaunies lenkimą tiesia blauzda asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą buvo didesnė, o atliekant šlaunies tiesimą-lenkimą - mažesnė nei asmenų, neturėjusių šio nusiskundimo (p<0,05). Išvados: 1. Atliekant skersinio pilvo raumens susitraukimą asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų – mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo, (p<0,05). 2. Atliekant testus gulint ant pilvo, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų – mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo, (p<0,05), asmenų, nejautusių skausmo stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, jautusių skausmą (p<0,05). 3. Atliekant testus gulint ant šono, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų – mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo (p<0,05). Asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, 1 iš 2 testų atlikimo metu stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, nejautusių skausmo (p<0,05). 4. Atliekant testus gulint ant nugaros, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų – mažesnis nei asmenų nejautusių skausmo (p<0,05), asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, 3 iš 5 testų atlikimo metu stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, nejautusių skausmo (p<0,05).

The aim of the Master’s work is to compare the deep and surface torso muscle activity and stability measurement data, collected during main physical positions, of individuals that suffer from lower back pain (research group) and those who don’t (control group). The achievement of the works goal consists of the following tasks: 1. To compare deep and surface muscle activity and stability of the torso between both the research and control group individuals, during isolated transverse abdominal muscle contraction. 2 To compare deep and surface muscle activity and stability of the torso between both the research and control group individuals, during tests while lying on the abdomen. 3 To compare deep and surface muscle activity and stability of the torso between both the research and control group individuals, during tests while lying on the side. 4. To compare deep and surface muscle activity and stability of the torso between both the research and control group individuals, during tests while lying on the back. The study was conducted at a clinic in Kaunas. The study included 62 subjects (28 men and 34 women). Methods used within the study: 1. A questionnaire. 2. Electromyograph with a differential pressure sensor (4 channel EMG + Stabilizer pressure biofeedback). 3.Statistic analysis. The results: 1. It was found that while performing an isolated contraction of the transverse abdominal muscle, individuals with lower back pain had a considerably smaller electrical muscle activity of the muscle (m.) extensor spinae and m. rectus abdominis, but a bigger electrical muscle activity of the m. multifidus and the m. transversus abdominis than the individuals from the control group (p<0,05). 2. The test of hip extension with a bent knee at 90 degrees and the same test but with a straight knee, have revealed that the individuals with lower back pain had a considerably bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis, but a smaller electrical muscle activity of the m. multifidus than the individuals from the control group (p<0,05). 3. While performing tests lying on the side (hip abduction with a bent knee and with a straight knee) it has been noticed that individuals with lower back pain had a considerably bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis, but a smaller electrical muscle activity of the m. multifidus than the individuals from the control group (p<0,05), in addition the average pressure reading, while performing hip abduction with a bent knee, was smaller of those individuals, who suffered from lower back pain than those who didn’t (p<0,05). 4. Tests while lying on the back (flexion of the hip with a bent knee and flexion of both hips with bent knees) have revealed that individuals with lower back pain had a bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis, but a smaller electrical muscle activity of the m. multifidus than the individuals from the control group (p<0,05). The tests of hip extension – flexion, hip flexion with a straight knee and flexion of both hips with straight knees have shown that individuals with lower back pain had bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis than the individuals from the control group (p<0,05), in addition the average pressure reading in the group of individuals with lower back pain while performing hip flexion with a bent or straight knee was higher and while performing hip flexion – extension – lower than in the group of individuals without back pain (p<0,05). Conclusions: 1. While performing contraction of the transversus abdomen muscle, individuals with lower back pain had a bigger surface torso muscle activity, but smaller deep torso muscle activity than the healthy individuals (p<0,05). 2. While performing tests which require lying on the abdomen, it has been noticed that individuals with back pain had a bigger surface muscle and smaller deep muscle activity of the torso than the individuals without back pain (p<0,05), in addition, individuals without back pain had a better lumbo – pelvic stability than those who had lower back pain (p<0,05). 3. While performing tests which require lying on the side, it has been noticed that individuals with back pain had a bigger surface muscle and smaller deep muscle activity of the torso than the individuals without back pain (p<0,05). Individuals with lower back pain had a better lumbo – pelvic stability during one out of two tests than individuals without back pain (p<0,05). 4. While performing tests which require lying on the back, it has been noticed that individuals with back pain had a bigger surface muscle and smaller deep muscle activity of the torso than the individuals without back pain (p<0,05). Individuals with lower back pain had a better lumbo – pelvic stability during three out of five tests than individuals without lower back pain (p<0,05).