Neišnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų streso vertinimas

Vaiva Zinkevičiūtė. Neišnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų streso vertinimas. Baigiamasis magistro darbas. Darbo vadovė asist. Natalija Skorobogatova. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Neonatologijos klinika. Kaunas, 2021: 37 psl. Tyrimo tikslas: Įvertinti neišnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų stresą ir jį lemiančius veiksnius. Uždaviniai: 1. Įvertinti neišnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų streso lygį. 2. Nustatyti, kokios motinų socioekonominės ir demografinės savybės lėmė didesnį patiriamą stresą. 3. Įvertinti stresą sukeliančius veiksnius neišnešiotus naujagimius pagimdžiusioms motinoms. Metodika: Tyrimas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio – 2021 m. balandžio mėnesiais LSMULKK Neonatologijos klinikoje. Tyrimo metu buvo apklausiamos LSMULKK Neonatologijos klinikoje gulinčios moterys, pagimdžiusios neišnešiotą naujagimį. Iš viso dalyvavo 23 respondentės. Apklausai buvo naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Rezultatai: Didžioji dalis respondenčių priklausė 25-30 metų amžiaus grupei (39%), buvo ištekėjusios (57%), įgijusios vidurinį išsilavinimą (57%), jautėsi priklausiančios aukštesniajai vidurinei pajamų klasei (52%). Nei vienas šių faktorių neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos moterų patiriamo streso lygiams. 22% respondenčių teigė, kad nėštumas nebuvo planuotas. Tai buvo statistiškai reikšmingas (p=0,004) faktorius, sukeliantis didesnį stresą motinoms. Ištyrus moteris PHQ-9 klausimynu depresiškumui nustatyti, po 34% pacienčių įėjo į atitinkamai lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos grupes, 17% depresijos simptomų nustatyta nebuvo, 8% moterų buvo nustatyta vidutinė-sunki depresija ir 1 moteriai – sunki. Labiau išreikšta depresija buvo statistiškai reikšminga (p<0,001) aplinkybė patirti didesnį stresą. Tiriant, kaip labai patiriami simptomai apsunkino moterų kasdienį ir darbinį gyvenimą, didžiausia grupė moterų (39%) teigė, jog simptomai visiškai neapsunkina gyvenimo, 34% - kad jautė šiek tiek apsunkintą gyvenimą, 17% moterų jautė, jog patiriami simptomai labai apsunkina joms gyvenimą ir 8% teigė, jog jų gyvenimas yra ypač apsunkintas. Buvo nustatyta, kad kuo labiau moterys jautėsi patiriančios sunkumų, tuo didesnį stresą jos patyrė (p=0,002).
Išvados: 1. Neišnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų, sutikusių dalyvauti tyrime, mažiausia dalis buvo priskirta sunkios depresijos grupei (n=1), 2 pacientės pateko į vidutinės-sunkios depresijos grupę, 4 pacientės buvo priskirtos depresijos požymių neturinčiai grupei (17%). Didžiausią dalį sudarė (po 34%, arba po 8 moteris) pacientės, patekusios į lengvos ir vidutinės depresijos grupę. 2. Tyrimo metu nustatyta, jog moters socioekonominiai rodikliai, tokie kaip amžius, išsilavinimas, santykių statusas ir subjektyvus pajamų grupės įvertinimas neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos moterų patiriamam stresui (p>0,05). 3.Neplanuotas nėštumas, stipriau išreikšta depresija ir tai, kaip stipriai patiriami depresijos simptomai trukdė moterims kasdienėje veikloje, buvo statistiškai reikšmingi faktoriai, lėmę motinoms didesnį stresą. Tyrime dalyvavusioms motinoms didžiausią stresą kėlė „Tėvų vaidmenų pokyčio“ subskalėje esantys aspektai (vid. 2,97 balo). Iš jų didžiajai daliai motinų didžiausią stresą kėlė negalėjimas naujagimiu džiaugtis su šeima (vid. 3,78 balo) ir bejėgiškumo jausmas, nežinant, kaip pagelbėti naujagimiui šiuo laikotarpiu (vid. 3,73 balo). Rekomendacijos: 1. Rekomenduojama rutiniškai tirti neišnešiotų naujagimių tėvus PHQ-9 ar kitu žmogaus depresiškumui įvertinti skirtu klausimynu, siekiant kuo anksčiau aptikti potencialiai pavojingas būkles ir taikyti ankstyvą prevenciją, esant reikalui, iškart nukreipti pas atitinkamus specialistus, kur būtų galima gauti pagalbos ir išvykus iš skyriaus. 2. Rekomenduojama mokyti personalą psichologinės paramos pagrindų, kadangi šio skyriaus slaugytojos yra pagrindinis tėvų ramstis ir dažniausi jų matomi žmonės. Taip pat labai svarbu mokyti personalą atpažinti emocinio distreso požymius, kad būtų galima suteikti savalaikę pagalbą. 3. Rekomenduojama skyriuose taikyti į šeimą orientuoto gydymo principus, taip leidžiant tėvams kuo aktyviau dalyvauti savo naujagimio globoje, kuriant kuo natūralesnį ryšį su savo vaiku. Tėvai turėtų dalyvauti slaugos procedūrose, gauti kuo išsamesnę informaciją apie viską, kas vyksta su jų naujagimiu, galėti maitinti naujagimį krūtimi. Taip pat, būtina taikyti kengūros metodą motinos ir naujagimio ryšio stiprinimui, greitesniam naujagimio vystymuisi, geresnei laktacijai ir mažesniems motinų streso lygiams. 4. Rekomenduojama atlikti kuo išsamesnius tyrimus, siekiant įvertinti didžiausią stresą sukeliančius faktorius ir juos eliminuojant.

Vaiva Zinkevičiūtė. Stress assesment in mothers with preterm infants. Master‘s thesis. Supervisor: assistant Natalija Skorobogatova. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, faculty of Medicine, Neonatology clinic. Kaunas, 2021: 36 pages. Aim: To assess stress in mothers with preterm infants and determine the causative factors. Objectives: 1. To assess stress in mothers with preterm infants. 2. To determine which socioeconomic and demographic qualities of mothers‘ affect their stress levels the most. 3. To determine factors which cause the most stress for mothers with preterm infants. Methods: The study took place in LSMULKK Neonatology clinic from 2020 December to 2021 April. 23 women with preterm infants treated in LSMULKK Neonatology clinic participated in the study. A specifically designed questionnaire was used. Results: The majority of respondents (39%) were 25-30 years old, were married (57%), had finished high school (57%), felt like they belonged to upper-middle class (52%). None of these factors had any influence on maternal stress levels. 22% of women had an unplanned pregnancy. It was a major factor in their later experienced stress levels (p=0,004). After filling the PHQ-9 questionnaire, four groups appeared: those with mild (34%), moderate (34%), moderately severe (8%) and severe (4%) depression symptoms and those with none (17%). It turned out that the more severe the symptoms, the greater stress was experienced (p<0,001). When assessing how badly these symptoms had affected their daily life and capability to work, 39% of women claimed that it had in no way affected their life, 34% - that it had a minimal effect, 17% said that it had a major effect on their daily life and 8% felt like it was almost unbearable. It became apparent that the more these symptoms had disturbed the life of these women, the more stress they experienced later in NICU (p=0,002). Conclusions: 1. Of all mothers that agreed to participate in the study, 1 had severe depression, 2 had moderate-severe, 8 women experienced symptoms of moderate depression, 8 – mild and 4 patients claimed to have no symptoms. 2. It became clear that women’s age, education, marital status and subjective evaluation of their financial status had no influence on their stress levels (p>0.05). 3. The more severe the symptoms of depression and the stronger the feeling of disturbance of their daily lives, as well as the pregnancy being unplanned, the greater the stress levels. The mothers were the most stressed about the items on the subscale “Parental role alterations” (mean 2.97). The most stressful factor was not being able to share the joy of having a baby with their families (3.78) and sense of helplessness not knowing how to help their baby during this difficult period (3.73). Recommendations: 1. To routinely monitor all parents with preterm babies using PHQ-9 or any similar questionnaire to be able to detect potential harm and to react in timely manner. These parents should be reffered to a psychologist immediately. 2. To teach the personel the basics of psychology. Since the nurses of this unit are main supporters of the parents and the people that they spend the most time with, they have to notice early signs of emotional distress to provide the parents with the help that is needed. 3. To apply family-oriented treatment techniques in all NICUs, so the parents would be able to actively participate in their child‘s care and to form a bond as natural as possible. The parents should be present in all prosedures, receive as much information relating their baby as possible. They should also be able to breastfeed the baby. It is also crucial to apply the Kangaroo method to strenghten the mother-child bond, accelerate child‘s development, ensure better lactation and lower maternal stress levels. 4. To further study the stressors in NICU, trying to determine the greatest stressors and eliminating them.