Kelio stabilumo įvertinimas naudojant Genourob laksimetrijos testą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos
Recenzentas / Reviewer |
Baigiamasis magistro darbas „Kelio stabilumo įvertinimas naudojant Genourob laksimetrijos testą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos“. Autorius: Skirmantas Lošys, mokslinio darbo vadovas: Prof. Rimtautas Gudas Šio magistro darbo tikslas – įvertinti transplantato skersmens įtaką funkciniams ir biomechaniniams rezultatams po priekinio kryžminio raiščio (PKR) rekonstrukcijos, atliekamos taikant vidinės įtvirtinimo (internal bracing) metodiką. Transplantato skersmuo vis dažniau įvardijamas kaip reikšmingas biomechaninis veiksnys, galintis lemti tiek transplantato ilgaamžiškumą, tiek kelio sąnario stabilumą ir klinikinius rezultatus, ypač jauniems ir fiziškai aktyviems pacientams. Tyrimas buvo retrospektyvus, jame dalyvavo 30 pacientų (18 vyrų ir 12 moterų, vidutinis amžius – 26,4 metų), kuriems buvo atlikta PKR su vidiniu įtvirtinimu, taikant „internal bracing“ metodik`. Visi tiriamieji buvo įvertinti prieš operaciją ir po 6 mėnesių. Subjektyviai kelio funkcijai vertinti naudota Tarptautinio kelio dokumentacijos komiteto (IKDC) skalė, o objektyviam mechaniniam stabilumui – Genourob GNRB laksimetras. Transplantatų skersmuo svyravo nuo 8,5 mm iki 12 mm (vidurkis – 10,18 mm; SD = 1,02). Remiantis pasiskirstymo pobūdžiu, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: <10,5 mm ir ≥10,5 mm. Rezultatai parodė reikšmingą IKDC balų pagerėjimą – nuo 50,57 (SD = 11,35) prieš operaciją iki 79,16 (SD = 14,65) po 6 mėnesių (p < 0,001), o poveikio dydis (Cohen’s d = 1,582) rodo stiprų klinikinį efektą. Pacientai, kurių transplantato skersmuo buvo ≥10,5 mm, turėjo statistiškai reikšmingai aukštesnius IKDC balus (p = 0,043) nei pacientai su mažesnio skersmens transplantatais. GNRB vertės sumažėjo nuo 4,11 mm iki 1,68 mm (p < 0,001), rodydamos pagerėjusį kelio stabilumą. Nors GNRB reikšmės tarp grupių statistiškai nesiskyrė (p = 0,203), buvo stebima aiški tendencija – didesnio skersmens transplantatai siejosi su mažesniu sąnario laisvumu. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad transplantato skersmuo turi reikšmingą poveikį subjektyviai paciento būklei ir gali prisidėti prie geresnio kelio stabilumo po PKR rekonstrukcijos su vidiniu įtvirtinimu „internal bracing“ metodika. Didesnio skersmens transplantatai (≥10,5 mm) siejasi su geresniais funkciniais rezultatais, o tai atitinka šiuolaikines biomechanines ir klinikines įžvalgas. Rekomenduojama transplantato skersmenį laikyti svarbiu planuojant operaciją, o ateityje atlikti didesnės apimties perspektyvinius tyrimus, siekiant dar tiksliau nustatyti optimalaus skersmens kriterijus ir ilgalaikę jų įtaką kelio funkcijai bei stabilumui.
Final Master's thesis „Assessment of Knee Stability Using Genourob Laximetry after Anterior Cruciate Ligament Reconstruction ”. Author: Skirmantas Lošys, supervisor: Prof. Rimtautas Gudas The aim of this Master's thesis is to evaluate the influence of graft diameter on functional and biomechanical outcomes after anterior cruciate ligament (ACL) reconstruction using internal bracing technique. Graft diameter is increasingly being identified as a significant biomechanical factor that may determine both graft longevity and knee stability and clinical outcomes, particularly in young and physically active patients. The study was retrospective and included 30 patients (18 males and 12 females, mean age 26.4 years) who underwent PKR with internal bracing fixation. All subjects were evaluated preoperatively and after 6 months. The International Knee Documentation Committee (IKDC) scale was used to assess subjective knee function and the Genourob GNRB laximeter was used for objective mechanical stability. Graft diameters ranged from 8.5 mm to 12 mm (mean 10.18 mm; SD = 1.02). Based on the nature of the distribution, patients were divided into two groups: <10.5 mm and ≥10.5 mm. The results showed a significant improvement in IKDC score, from 50.57 (SD = 11.35) preoperatively to 79.16 (SD = 14.65) at 6 months (p < 0.001), with an effect size (Cohen's d = 1.582) indicating a strong clinical effect. Patients with graft diameters ≥10.5 mm had statistically significantly higher IKDC scores (p = 0.043) than patients with smaller diameter grafts. GNRB values decreased from 4.11 mm to 1.68 mm (p < 0.001), indicating improved knee stability. Although GNRB values were not statistically different between groups (p = 0.203), a clear trend was observed, with larger diameter grafts associated with less joint laxity. The results suggest that graft diameter has a significant effect on the subjective condition of the patient and may contribute to better knee stability after PKR with internal bracing fixation. Larger diameter grafts (≥10.5 mm) are associated with better functional outcomes, which is in line with current biomechanical and clinical insights. It is recommended that graft diameter be considered as an important consideration in surgical planning and that larger prospective studies be performed in the future to further refine the criteria for optimal diameter and its long-term impact on knee function and stability.