Identification and Treatment of Mechanical Complications of Myocardial Infarction

ABSTRAKTAS:

AUTORIUS: ALI GHARIB

PAVADINIMAS: Miokardo infarkto mechaninių komplikacijų diagnostika ir gydymas.

TIKSLAS: Šio tyrimo tikslas yra apibrėžti miokardo infarkto komplikacijas, aptarti būdus jas diagnozuoti ir aprašyti jų gydymą bei gydymą.

UŽDAVINIAI: 1. Nustatyti MI rizikos veiksnius. 2. Išvardyti būdus, kaip diagnozuoti MI komplikacijas, ypač vidutinio sunkumo būdus. 3. Paminėti MI komplikacijų gydymo ir valdymo būdus.

METODAI: Šio įvertinimo atlikta remiantis sistemine literatūros apžvalga. Informacijos šaltiniai buvo paieškomi elektroninėje duomenų bazėje „PubMed“, „ECS“ ir „Google Scholar“. Norint surasti atitinkamas publikacijas iš išvardytų duomenų bazių, buvo naudojami šie paieškos terminai ir jų kombinacijos: „Miokardo infarktas“, „mechaninės komplikacijos“, „papiliarinio raumenų plyšimas“, „kambarinio pertvaros plyšimas“, „laisvosios sienos plyšimas“, „miokardo infarkto komplikacijų diagnozavimas“, „širdies biomarkeriai.“ „Miokardo infarkto mechaninių komplikacijų gydymas“, „laisvo sienos plyšimo gydymo ateities kryptys.“ Šios straipsniai buvo vertinami pagal jų pavadinimą ir santraukas, ir buvo pašalinti visi pasikartojantys. Atitinkami straipsniai buvo įtraukti į literatūrą, ir būtina informacija buvo naudojama pagal tikslus.

REZULTATAI: Kombinuojant aukščiau nurodytus raktinius žodžius, tyrimai davė 598,875 rezultatus. Po pirmųjų filtrų pritaikymo ir įtraukimo bei išskaičiavimo kriterijų, buvo atrasta 7,262 straipsniai, iš kurių 74 buvo naudojami apžvalgai. Tezėje pateikiama bendra literatūros apžvalga apie miokardo infarkto mechanines komplikacijas ir pastarųjų mokslinių tyrimų apžvalga apie MI rizikos veiksnius, MI komplikacijų diagnozę ir jų gydymą.

IŠVADOS: Ūminis MI lieka iššūkiu dėl jo susijusio su mechaninėmis komplikacijomis, įskaitant papiliarinio raumenų plyšimą, kambarinio pertvaros plyšimą ir laisvo sienos plyšimą. Šios komplikacijos gali sukelti sunkias, gyvybei pavojingas sąlygas ir reikalauja greitos diagnozės ir intervencijos siekiant pagerinti paciento rezultatus.

Yra įvairių miokardo infarkto rizikos veiksnių, tačiau neseniai ištirtiems yra įtraukiami orų tarša, miego sutrikimai, psichinės sveikatos sutrikimai, socialinis izoliavimas ir genetiniai variantai. Šių rizikos veiksnių supratimas ir jų pažinimas yra labai svarbus profilaktinių strategijų, skirtų sumažinti MI atvejų dažnumą, požiūriu.

MI mechaninių komplikacijų diagnozavimas priklauso nuo klinikinio vertinimo ir vaizdavimo metodų, tokių kaip echokardiografija, širdies magnetinio rezonanso tomografija (CMR) ir kompiuterinė tomografija (CT) angiografija. Širdies biomarkeriai atlieka svarbų vaidmenį patvirtinant diagnozę ir vertinant miokardo pažeidimo sunkumą.

Miokardo infarkto mechaninių komplikacijų gydymas apima daugiadisciplininį požiūrį, įskaitant medicininę terapiją, chirurginę intervenciją ir mechaninį cirkuliacijos palaikymą.

Galiausiai, bendras atpažinimas, ankstyvas diagnozavimas ir laiku atliktas įsikišimas yra būtini pagerinti rezultatus pacientams, kuriems yra mechaninės MI komplikacijos. Tęstiniai tyrimai ir pažanga gydant priemonėmis yra būtini pacientų priežiūros gerinimui ir susijusių su šiomis komplikacijomis mirtingumo mažinimui.

REKOMENDACIJOS:

Visuomenės informavimo kampanijos gali padidinti žinomumą apie MI požymius ir simptomus bei nedelsiantį medicininį dėmesį. Tai padėtų žmonėms anksti atpažinti MI ankstyvus požymius (krūtinės skausmą, dusulį, pykinimą). Taip pat, žmonėms švietimas per seminarus ir seminarus, skirtus aukšto rizikos grupėms, apie kardiovaskulinės ligos rizikos veiksnius ir raginimas gerinti gyvenimo būdą yra svarbus. Tačiau prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų užtikrina, kad visi asmenys galėtų vienodai pasinaudoti sveikatos priežiūros priemonėmis, įskaitant pirminę priežiūrą, skubų pagalbos teikimą ir širdies reabilitacijos programas. Be to, kokybės gerinimo iniciatyvos skatintų optimizuoti ūminio MI valdymą ir mažintų gydymo delsimų, ypač atlikdamos ankstyvus perfuzijos procedūras, siekiant laiku atkurti kraujotaką ir sumažinti mechaninių komplikacijų riziką. Be to, nuolatinė kokybės stebėsena, kurią pasiekiama įgyvendinant sistemą, skirtą nuolatinei kokybės stebėsenai ir veiklos tobulinimui, gydant MI komplikacijas.

1. ABSTRACT:

AUTHOR: ALI GHARIB

TITLE: Identification and treatment of mechanical myocardial infarction (MI) complications.

AIM: This study aims to define myocardial infarction complications, discuss ways of diagnosing them, and describe their management and treatment.

OBJECTIVES: 1. To establish the risk factors of MI. 2. To list the ways of diagnosing the complications of MI, especially the moderate ways. 3. To mention the ways of treatment and management of MI complications.

METHODS: This evaluation was carried out based on the recommendation of the systemic literature review. The information sources were electronically searched at PubMed, ECS, and Google Scholar. The following search terms and their combinations were used to discover relevant publications from the databases listed: ‘Myocardial infarction,’ mechanical complications,’ ‘papillary muscle rupture,’ ‘ventricular septal rupture,’ ‘free wall rupture,’ ‘diagnosis of MI mechanical complications,’ ‘cardiac biomarkers.’‘ treatment of MI mechanical complications’, future direction of free wall rupture treatment.’These articles were evaluated based on their title and abstracts, and any duplicates were removed. Eligible articles were included in the literature, and the necessary data was used according to the goals.

RESULTS: When the keywords indicated above were combined, the research yielded 598,875 results. After applying the first filters and inclusion and exclusion criteria, 7,262 articles were discovered, of which 74 were utilized in the review. The thesis presents a general literature review on myocardial infarction mechanical complications and a review of recent scientific research on MI risk factors, diagnosis of MI complications, and their treatment.

CONCLUSION: Acute MI remains a challenging condition due to its association with mechanical complications, including papillary muscle rupture, ventricular septal rupture, and free wall rupture. These complications can lead to severe life-threatening conditions and require rapid diagnosis and intervention to improve patient outcomes.

There is a wide variety of myocardial infarction risk factors, but the recently studied ones include air pollution, sleep disorders, mental health disorders, social isolation, and genetic variants. Understanding these risk factors and increasing the knowledge about them is crucial for preventive strategies to reduce the incidence of MI.

Diagnosing MI mechanical complications depends on a combination of clinical evaluation and imaging modalities, such as echocardiography, cardiac magnetic resonance imaging (CMR), and computed tomography (CT) angiography. Cardiac biomarkers play a vital role in confirming the diagnosis and assessing the severity of myocardial damage.

The treatment of myocardial infarction mechanical complications involves a multidisciplinary approach, including medical therapy, surgical intervention, and mechanical circulatory support.

Finally, overall recognition, early diagnosis, and timely intervention are essential for improving outcomes in patients with mechanical complications of MI. Continued research and advancements in treatment modalities are necessary to improve patient care and reduce mortality associated with these complications.

RECOMMENDATIONS:

Public awareness campaigns can enhance awareness about the signs and symptoms of MI and the importance of immediate medical attention is essential. This would help individuals recognize early warning signs of MI (chest pain, dyspnea, nausea). Also, educating individuals through workshops and seminars targeting high-risk populations about cardiovascular risk factors and encouraging them to make better lifestyle choices is important. However, access to healthcare services ensures all individuals can access healthcare measures equally, including primary care, emergency care, and cardiac rehab programs. In addition, quality improvement initiatives would promote optimizing the management of acute MI and reducing treatment delays, especially by doing early perfusion procedures to ensure timely blood flow restoration and limit the risk of mechanical complications. Furthermore, continuous quality monitoring which is achieved by implementing a system for continuous quality monitoring and performance improvement in managing MI complications.