etd.page.titleprefix Slaugytojų patiriamo profesinio perdegimo ir žalingų įpročių sąsajos
| dc.contributor.advisor | Demskytė, Jovita | |
| dc.contributor.author | Šulcė, Agnė | |
| dc.contributor.other | Balčienė, Vita | |
| dc.date.accessioned | 2024-05-21T10:07:59Z | |
| dc.date.available | 2024-05-21T10:07:59Z | |
| dc.date.issued | 2024-06-12 | |
| dc.description.abstract | Agnė Šulcė. Slaugytojų patiriamo profesinio perdegimo ir žalingų įpročių sąsajos. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asistentė Jovita Demskytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 50 p. Tyrimo tikslas - Išanalizuoti X ligoninės slaugytojų patiriamo profesinio perdegimo ir žalingų įpročių sąsajas. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti patiriamą profesinį perdegimą tarp slaugytojų X ligoninėje. 2. Nustatyti slaugytojų žalingų įpročių paplitimą X ligoninėje. 3. Nustatyti žalingų įpročių ir patiriamo profesinio perdegimo sąsajas tarp slaugytojų X ligoninėje. Tyrimo metodika. Taikytas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metu naudota anoniminė kiekybinė anketa, ją sudaro CAGE, Fagerstom klausimynas ir klausimai apie patiriamą perdegimą darbe pagal MBI metodą. Tyrimo metu buvo išdalinta 100 popierinių, anoniminių anketų X ligoninės slaugytojams, iš pateiktų anketų atsakė 88 slaugytojai (tyrimo atsako dažnis 88 proc.). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė kad slaugytojams X ligoninėje profesinis perdegimas nėra būdingas: beveik pusės (47,7 proc.) tiriamųjų patiriamas emocinis išsekimas yra žemo lygio, depersonalizacijos lygis didžiosios dalies (70,45 proc.) darbuotojų yra taip pat žemas, o pasitenkinimas profesija beveik trijų ketvirtadalių dirbančiųjų (77,3 proc.) yra aukštas. Vertinant profesinį perdegimą pagal sociodemografinius požymius nustatyta, kad jaunesni nei 40 metų slaugytojai jaučia aukštą emocinio išsekimo lygį (44,4 proc.). Statistiškai reikšmingos požymių sąsajos tarp emocinio išsekimo ir amžiaus, darbo grafiko, darbo krūvio dydžio. Depersonalizacijos ir šeimyninės padėties, išsilavinimo sąsajos taip pat statistiškai turi reikšmingą ryšį. Pasitenkinimo profesija statistiškai reikšmingos sąsajos stebimos tarp išsilavinimo, darbo krūvio dydžio, p < 0,05. Tiriant slaugytojų atsipalaidavimo būdus, (63,6 proc.) slaugytojų renkasi klausyti muzikos, (81,8 proc.) renkasi žiūrėti televizorių, naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Tarp X ligoninėje dirbančių slaugytojų (3,14 proc.) turi riziką alkoholio priklausomybei, o nikotino priklausomybė tarp rūkančių slaugytojų (13,3 proc.) labai maža. (57,95 proc.) slaugytojų internete praleidžia daugiau 60 min. Tyrimo metu vertinant profesinio perdegimo ir žalingų įpročių sąsajas nustatyta statistiškai reikšmingų silpnų ryšių sąsajų tarp emocinio išsekimo (r = 0,211, p < 0,05), depersonalizacijos (r = 0,243, p < 0,05) ir sporto. Gautas neigiamas Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp emocinio išsekimo (r = -0,221, p < 0,05), depersonalizacijos (r = -0,227, p < 0,05) ir susikaupusios įtampos išliejimo ant artimųjų, tai rodo, kad didėjant perdegimui mažiau yra emocijų išliejama ant artimų žmonių, draugų. Koreliacijos koeficientas gautas neigiamas kai didėja emocinis išsekimas, mažėja rūkymas (r = -0,258, p < 0,05), raminamųjų, migdomųjų medikamentų vartojimas (r = -0,231, p < 0,05). Gauti rezultatai, rodo, kad žalingų įpročių slaugytojai nesirenka, o naudojasi atsipalaidavimo būdais. Išvados. 1. X ligoninės slaugytojai jaučia didelį pasitenkinimą savo profesija. Tirti slaugytojai dažniausiai patiria žemą emocinį išsekimą ir depersonalizacija. 2. Tiriant žalingus įpročius, X ligoninės slaugytojai tik (3 proc.) turi riziką alkoholizmui, maža dalis slaugytojų renkasi rūkymą. Slaugytojai klausydami muzikos, skaitydami nemedicininę literatūrą, žiūrėdami televizorių, naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais, sportuodami, leisdami laiką su šeima atsipalaiduoja. Didžioji dalis tiriamųjų internete praleidžia nuo 60 min ir daugiau. Tai rodo, kad slaugytojai patirdami profesinio perdegimo elementus vietoje žalingų įpročių renkasi atsipalaidavimo būdus. 3. Tiriant profesinio perdegimo ir žalingų įpročių sąsajas nustatyta, kad rūkantys slaugytojai dažniau patyrė emocinį išsekimą, priklausomybės nuo alkoholio vartojimo sąsajų negauta. Slaugytojai patiriantys profesinį perdegimą rinkosi nežalingus įpročius, o atsipalaidavimo būdus padedančius įveikti kilusias problemas. | lt |
| dc.description.abstract | Agnė Šulcė. Associations between occupational burnout and harmful habits among nurses. Bachelor thesis. Supervisor - assistant Jovita Demskytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing. Kaunas, 2024; 50 p. The aim- To analyse the relationship between occupational burnout and harmful habits among nurses in Hospital X. Objectives. 1. To investigate the occupational burnout among nurses in Hospital X. 2. To determine the prevalence of harmful habits among nurses in Hospital X. 3. To determine the association between harmful habits and occupational burnout among nurses in Hospital X. Methodology. Quantitative research was used. The study used an anonymous quantitative questionnaire consisting of CAGE, Fagerstom questionnaire and questions about burnout at work according to the MBI method. 100 paper-based anonymous questionnaires were distributed to nurses at Hospital X. 88 nurses responded to the questionnaire (response rate 88%). Results. The results of the study showed that professional burnout is not typical for nurses in Hospital X: almost half (47.7%) of the subjects have low levels of emotional exhaustion, the level of depersonalisation of the majority (70.45%) of the employees is also low, and the job satisfaction of almost three-quarters of the employees (77.3%) is high. When assessing professional burnout by socio-demographic characteristics, it was found that nurses under 40 years of age have a high level of emotional exhaustion (44.4%). Statistically significant correlations between emotional exhaustion and age, work schedule and workload were found. There is also a statistically significant association between depersonalisation and marital status, education. Statistically significant correlations were observed for job satisfaction between education, workload size, p < 0.05. When studying the relaxation methods of nurses, (63.6%) of nurses prefer to listen to music, (81.8%) prefer to watch televixor, use smart devices. Among the nurses working in Hospital X, (3.14%) are at risk of alcohol addiction, while nicotine addiction is very low among nurses who smoke (13.3%). (57.95%) of nurses spend more than 60 minutes on the internet. The study found statistically significant weak associations between emotional exhaustion (r = 0.211, p < 0.05), depersonalisation (r = 0.243, p < 0.05) and sport when assessing the association between professional burnout and harmful habits. A negative Spearman's correlation coefficient was obtained between emotional exhaustion (r = -0.221, p < 0.05), depersonalisation (r = -0.227, p < 0.05) and the venting of accumulated tension on close friends, which indicates that as burnout increases, there is less venting of emotions on close people and friends. The correlation coefficient is negative when emotional exhaustion increases, smoking decreases (r = -0.258, p < 0.05), and the use of sedatives and sleeping pills decreases (r = -0.231, p < 0.05). The results show that nurses do not choose harmful habits, but use relaxation techniques Conclusions. 1. Nurses at Hospital X feel a high level of satisfaction with their profession. The nurses surveyed mostly experience low emotional exhaustion and depersonalization. 2. When harmful habits are investigated, only (3%) of nurses in Hospital X have a risk of alcohol consumption and a small proportion of nurses prefer smoking. Nurses relax by listening to music, reading non-medical literature, watching TV, using smart devices, exercising and spending time with family. The majority of the subjects spend 60 minutes or more online. This suggests that nurses experiencing elements of professional burnout are choosing relaxation over harmful habits. 3. The association between professional burnout and harmful habits showed that nurses who smoked were more likely to experience emotional exhaustion, while no association was found for alcohol dependence. Nurses experiencing professional burnout chose non-harmful habits and relaxation techniques to cope with problems. | en |
| dc.description.sponsorship | MA Slaugos fakultetas (U540000) | * |
| dc.description.sponsorship | Medicinos Akademija (MA) | * |
| dc.description.sponsorship | Slaugos klinika (U540900) | * |
| dc.description.sponsorship | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (302536989) | * |
| dc.format.extent | 55 p. | |
| dc.identifier.uri | https://hdl.handle.net/20.500.12512/244514 | |
| dc.identifier.uri | https://lsmu.lt/cris/bitstreams/9326db60-c526-4d9f-9d93-dd9c96954141/download | |
| dc.language.iso | lt | |
| dc.rights | open access | * |
| dc.subject | Profesinis perdegimas | lt |
| dc.subject | Žalingi įpročiai | lt |
| dc.subject | Slaugytojai | lt |
| dc.subject | Occupational Burnout | en |
| dc.subject | Harmful Habits | en |
| dc.subject | Nurses | en |
| dc.subject.other | Slauga / Nursing (M005) | |
| dc.title | Slaugytojų patiriamo profesinio perdegimo ir žalingų įpročių sąsajos | lt |
| dc.title.alternative | Associations between Occupational Burnout and Harmful Habits among Nurses | en |
| dc.type | text::thesis::bachelor thesis | |
| dcterms.valid | Taip / Yes | |
| dspace.entity.type | ETD | |
| local.commission | commision:MA_SF_Slauga_06_12_13 pos:chairman id:none surname:Račkauskienė name:Sonata pos:secretary id:F0A8409577F59A3E4B1306101DFC6E2E surname:Lekauskaitė name:Aušra pos:secretary id:CE191AA7925B42947F20FD766F1F729C surname:Zviagincevienė name:Sandra pos:member id:0A1D9AFD26A97EE7AE920BFA9B93F013 surname:Urbietė name:Lina pos:member id:7A438DBB4D2775DC3307428A7806B4E1 surname:Vaičiulis name:Vidmantas pos:member id:1C1390E61CCE70B51AE03D083127FF7C surname:Jasukaitienė name:Erika pos:member id:1224E98886D3032C38A795DDE5B245CA surname:Juškauskienė name:Erika | |
| local.commissiontemp | commision:MA_SF_Slauga_06_12_13 pos:chairman id:none surname:Račkauskienė name:Sonata pos:secretary id:F0A8409577F59A3E4B1306101DFC6E2E surname:Lekauskaitė name:Aušra pos:secretary id:CE191AA7925B42947F20FD766F1F729C surname:Zviagincevienė name:Sandra pos:member id:0A1D9AFD26A97EE7AE920BFA9B93F013 surname:Urbietė name:Lina pos:member id:7A438DBB4D2775DC3307428A7806B4E1 surname:Vaičiulis name:Vidmantas pos:member id:1C1390E61CCE70B51AE03D083127FF7C surname:Jasukaitienė name:Erika pos:member id:1224E98886D3032C38A795DDE5B245CA surname:Juškauskienė name:Erika | |
| localcerif.advisor.id | 1A95B3A036F55EFAAED90E0E1C61539E | |
| localcerif.other.id | E2742686F400BD2DF0B43A9A715B8A91 | |
| localcerif.other.rel | reviewer | |
| oairecerif.author.affiliation | Slaugos klinika (U540900) |