Kairiojo prieširdžio morfometrinių ir funkcinių rodiklių pokyčiai pacientėms, sergančioms krūties vėžiu ir gydomoms antraciklinais

Darbo autorius: Liucija Rancaitė Mokslinis vadovas: Prof. dr. Tomas Lapinskas Darbo pavadinimas: Kairiojo prieširdžio morfometrinių ir funkcinių rodiklių pokyčiai pacientėms, sergančioms krūties vėžiu ir gydomoms antraciklinais. Įvadas: Kasmet pasaulyje diagnozuojama vis daugiau naujų krūties vėžio atvejų. 2022 m. krūties vėžys sudarė 11,6 % vėžio atvejų visame pasaulyje ir buvo dažniausias vėžys moterų tarpe. Viena iš efektyviausių chemoterapinių vaistų grupių, naudojamų krūties vėžio gydymui – antraciklinai. Tačiau jų pritaikomumas yra ribotas dėl atsirandančios grėsmingos komplikacijos kardiotoksiškumo, kuris pasireiškia 5-26 % pacientų gydomų antraciklinais. Šiuo metu daugėja įrodymų, kad kairiojo prieširdžio (KPr) morfometriniai ir funkciniai pokyčiai gali būti vieni iš ankstyvų subklinikinių kardiotoksiškumo požymių, tačiau tai vis dar kelia diskusijas dėl klinikinės reikšmės. Darbo tikslas: Įvertinti KPr morfometrinius ir funkcinius rodiklius bei jų sąsają su kairiojo skilvelio (KS) funkcija pacientėms, sergančioms krūties vėžiu ir gydomoms antraciklinais, kurioms atliekamas širdies magnetinio rezonanso tyrimas. Darbo uždaviniai: 1. Išmatuoti KPr dydžius, tūrius (KPrT), ištuštėjimo (angl. emptying) frakciją (KPrIF) bei miokardo deformavimosi rodiklius – maksimalią išilginę įtampą (KPrMIĮ). 2. Išmatuoti KS bendrąją išilginę įtampą (KSBIĮ) bei išstūmimo frakciją (KSIF). 3. Nustatyti sąsają tarp KPr morfometrinių bei funkcinių rodiklių ir KS funkcinių rodiklių. Metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas analizuojant širdies magnetinio rezonanso tyrimų duomenis 2022-2024 m. Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninėje, Kauno Klinikose (LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje. Tiriamųjų imtį sudarė 85 krūties vėžiu sergančios pacientės, gydomos antraciklinais, kurioms buvo atliktas širdies magnetinio rezonanso tyrimas (šMRT). Skenavimai atlikti prieš chemoterapiją, po 3 mėn. ir po 6 mėn. nuo chemoterapijos pradžios. Antrinė vaizdų analizė atlikta naudojantis Medis Suite 4.0 ir QStrain 4.4 programas (Medis Medical Imaging, Nyderlandai). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 30.0 programinį paketą (IBM Corporation, JAV). Rezultatai: Per 6 mėn. nuo gydymo pradžios, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi KPr rodiklių pokyčiai. Maksimalus KPrT ir frakcinis ploto pokytis (FPP) reikšmingai pasikeitė (p = 0,025), taip pat reikšmingai sumažėjo KPrIF (p < 0,001) ir KPrMIĮ (p < 0,001). Vertinant kairiojo skilvelio funkcinius parametrus, per 6 mėnesių laikotarpį stebėtas reikšmingas KSBIĮ (p = 0,031) ir KSIF (p < 0,001) sumažėjimas. Šie duomenys rodo tiek prieširdžio, tiek skilvelio funkcijos blogėjimą gydymo eigoje. Nustatytos silpnos, bet statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp KPr ir KS rodiklių. Išvados: 1. Išmatavus KPr morfometrinius ir funkcinius parametrus, per visą tyrimo laikotarpį buvo nustatytas statistiškai reikšmingas KPrTmax, FPP, KPrIF ir KPrMIĮ mažėjimas. Šie pakitimai atspindi KPr persitvarkymus dėl kardiotoksiškų vaistų poveikio ir gali reikšti diastolinės širdies funkcijos blogėjimą. 2. Įvertinus KS funkcinius rodiklius, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai pablogėjo abu rodikliai ir KSBIĮ, ir KSIF. Tai parodo ankstyvą KS subklinikinę pažaidą po chemoterapijos antraciklinais. 3. Buvo nustatytos statististiškai reikšmingos, tačiau silpnos sąsajos tarp KPr morfometrinių ir funkcinių bei KS funkcinių rodiklių. Todėl gali būti tikslinga dėl kardiotoksiškumo vertinti ne tik KS pokyčius, bet ir KPr rodiklius, kad būtų įvertinta kompleksiškai visa širdies funkcija. Rekomendacijos: Kadangi mūsų atliktas tyrimas parodė statistiškai reikšmingą KPr rodiklių kitimą, būtų tikslinga įtraukti KPr vertinimą, diagnozuojant kardiotoksiškumą. Nors šMRT nėra plačiai prieinamas klinikinėje praktikoje, jo atlikimas atrinktiems pacientams galėtų padėti anksčiau nustatyti subklinikinę miokardo pažaidą. Reikalingi išsamesni tyrimai su šMRT, atliekami didesnėse populiacijose ir ilgesniu laikotarpiu, kad būtų nustatytos standartizuotos rodiklių diagnostinės reikšmės. Kadangi šiame tyrime nustatytos sąsajos tarp KPr ir KS rodiklių atitinka ankstesnių tyrimų duomenis, tikslinga ateityje vertinti kardiotoksiškumo pasireiškimą remiantis KPr parametrais, siekiant išsamiau analizuoti visos širdies funkcijos pokyčius. Būtų naudinga tokį tyrimą atlikti su didesne imtimi ir įtraukti kontrolinę grupę palyginimui, siekiant tiksliau įvertinti KPr ir KS funkcinių rodiklių pokyčius ir jų sąsajas.

Author: Liucija Rancaitė Scientific supervisor: Prof. dr. Tomas Lapinskas Title: Changes in morphometric and functional parameters of the left atrium in patients with breast cancer treated with anthracyclines Introduction: Every year, more and more new cases of breast cancer are diagnosed in the world. In 2022, breast cancer accounted for 11.6 % of cancer cases worldwide and was the most common cancer among women. One of the most effective groups of chemotherapeutic drugs used in the treatment of breast cancer is anthracyclines. However, their applicability is limited due to the emerging dangerous complication of cardiotoxicity, which occurs in 5-26 % of patients treated with anthracyclines. Currently, there is increasing evidence that morphometric and functional changes in the left atrium (LA) may be one of the early subclinical signs of cardiotoxicity, but this still raises debates about its clinical significance. Aim: To evaluate the morphometric and functional parameters of the left atrium (LA) and their relationship with left ventricular (LV) function in patients with breast cancer and treated with anthracyclines, who underwent cardiac magnetic resonance imaging. Objectives: 1. To measure LA sizes, volumes (LAV), emptying fraction (LAEF), and myocardial deformation – peak atrial longitudinal strain (PALS). 2. To measure LV total longitudinal strain (LVGLS) and ejection fraction (LVEF). 3. To determine the relationship between LV morphometric and functional parameters and LV functional parameters. Methods: A retrospective study was conducted analyzing cardiac magnetic resonance imaging data from 2022-2024 at the Lithuanian University of Health Sciences Hospital, Kaunas Clinics (LSMUL KK) Cardiology Clinic. The study sample consisted of 85 breast cancer patients treated with anthracyclines who underwent cardiac magnetic resonance imaging (cMRI). Scans were performed before chemotherapy, after 3 months and after 6 months from the start of chemotherapy. Secondary image analysis was performed using Medis Suite 4.0 and QStrain 4.4 programs (Medis Medical Imaging, Netherlands). Statistical data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 30.0 software package (IBM Corporation, USA). Results: Within 6 months from the start of treatment, statistically significant changes in LA parameters were detected. Maximum LAV and fractional area change (FAC) significantly changed (p = 0.025), as well as a significant decrease in LAEF (p < 0.001) and PALS (p < 0.001). When assessing the functional parameters of the left ventricle, a significant decrease in LVGLS (p = 0.031) and LVEF (p < 0.001) was observed over a 6-month period. These data indicate a deterioration in both atrial and ventricular function during the course of treatment. Weak but statistically significant correlations were found between LA and LV parameters. Conclusions: 1. After measuring the morphometric and functional parameters of the LA, a statistically significant decrease in LAVmax, FAC, LAEF and PALS was determined throughout the study period. These changes reflect LA rearrangements due to the effects of cardiotoxic drugs and may indicate a deterioration in diastolic heart function. 2. After evaluating the functional indicators of the left ventricle, it turned out that both indicators, both the LVGLS and LVEF, deteriorated statistically significantly. This indicates early subclinical LV damage after anthracycline chemotherapy. 3. Statistically significant, but weak, associations were found between morphometric and functional parameters of the LA and LV functional parameters. Therefore, it may be appropriate to assess not only LV changes, but also LA parameters for cardiotoxicity in order to comprehensively assess the entire cardiac function. Recommendations: Since our study showed a statistically significant change in LA parameters, it would be appropriate to include LA assessment in the diagnosis of cardiotoxicity. Although cMRI is not widely available in clinical practice, its performance in selected patients could help to detect subclinical myocardial damage earlier. Since the associations between LA and LV parameters identified in this study are consistent with previous studies, it is appropriate to assess the occurrence of cardiotoxicity based on LA parameters in the future, in order to more thoroughly analyze changes in the entire cardiac function.