Ankstyvas miokardo infarktas: rizikos veiksniai ir klinikiniai radiniai
Kėdienė, Julija |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: charakterizuoti ankstyvo miokardo infarkto veiksnių paplitimą bei klinikinę apraišką ir palyginti su vyresnio amžiaus pacientais, kuriems diagnozuotas ūminis miokardo infarktas Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ūminio miokardo infarkto rizikos veiksnių paplitimą ir klinikinius duomenis tarp jauno amžiaus pacientų; 2. Nustatyti ūminio miokardo infarkto rizikos veiksnių paplitimą ir klinikinius duomenis tarp vyresnių pacientų; 3. Palyginti ankstyvo miokardo infarkto rizikos veiksnių paplitimą ir jo klinikinius duomenis su vyresnio amžiaus pacientais, kuriems nustatytas ūminis miokardo infarktas. Darbo objektas ir metodika: ištirti 75 pacientai: 30 jauno amžiaus pacientų (vyrai <55 metų, moterys <65 metų) sudarė tiriamąją grupę, kontrolinę grupę sudarė 45 vyresnio amžiaus pacientai. Visiems tiriamiesiems LSMU KK 2018-2019 m. buvo diagnozuotas ŪMI. Grupėse analizuojami ir lyginami kardiovaskuliniai bei gyvenimo būdo nulemti rizikos faktoriai, klinikiniai ŪMI pasireiškimo duomenys bei angiografiniai radiniai. Duomenys surinkti remiantis klausimynais ir medicininiais dokumentais. Statistinei duomenų analizei naudotas neparametrinis 2 požymių nepriklausomumo kriterijus. Stebėti skirtumai tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p-reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktas reikšmingumo lygmuo (=0,05). Rezultatai: Lyginant su vyresniais pacientais, jauniems pacientams labiau būdingas rūkymas (n=19, 63,3 proc. versus n=9, 20 proc.) (p<0,05), teigiama šeiminė kardiologinė anamnezė (50 proc. versus 33,3 proc.), nesubalansuota mityba, psichologinė įtampa darbe (n=20, 66,7 proc. versus n=10, 33,3 proc.) (p<0,05). Jauni rečiau serga arterine hipertenzija (n=13, 43,3 proc. versus n=42, 93,3 proc.) (p<0,05) ir antro tipo cukriniu diabetu (n=5, 16,7 proc. versus n=20, 44,4 proc.) (p<0,05). Jauniems pacientams būdingesnė vidutinė KS disfunkcija (n=10, 33,3 proc. versus n=5, 11,1 proc.) (p<0,05). Miokardo eiga dažniau komplikavosi jauniems pacientams (46,7 proc. versus 33,3 proc.), nors skirtumas statistiškai nereikšmingas. Jauniems pacientams dažniau negu vyresniems (n=9, 30 proc. versus n=5, 11,1 proc.) laikotarpis nuo skausmo pradžios iki kraujagyslės atvėrimo buvo ilgesnis (6-12 val.) (p<0,05). Vyresniems pacientams dažniau negu jauno amžiaus (n=26, 57,8 proc. versus n=1, 3,3 proc.) VAA metu nustatyta trijų kraujagyslių liga (p<0,05). Išvados: Ankstyvo miokardo infarkto rizikos veiksniai ir klinikinė jo išraiška skiriasi nuo ūminio miokardo infarkto, nustatomo vyresnio amžiaus pacientams.
The aim: to analyze risk factor prevalence and clinical manifestation of premature myocardial infarction and compare it with older patients presenting with acute myocardial infarction. Objectives: 1. Examine risk factor prevalence and clinical presentation of patients with premature myocardial infarction; 2. Define risk factor prevalence and clinical presentation of older age patients with acute myocardial infarction; 3. Compare risk factor prevalence and clinical manifestation of premature myocardial infarction with older age patients with acute myocardial infarction. Methods and subject: 75 patients were enrolled: 30 young patients (men < 55-year-old, women <65-year-old) and 45 elderly patients. All were diagnosed with acute myocardial infarction. Cardiovascular risk factor prevalence was compared as well as lifestyle risk factors, clinical and angiographic findings. Data were collected from questionnaires and medical records. Non-parametric chi square tool was used to compare the results. Statistically significant difference is when p value <0,05. Results: Cigarette smoking (n=19, 63.3% versus n=9, 20%) (p<0.05), family history of ischemic heart disease (50% versus 33.3%), poor adherence to healthy lifestyle, psychological stress at work (n=20, 66. 7% versus n=10, 33.3%) (p<0.05) were more frequent risk factors in the group of young patients compared with their older counterparts. While diabetes (n=5, 16.7% versus n=20, 44.4%) (p<0.05) and hypertension (n=13, 43.3% versus n=42, 93.3%) (p<0.05) were less frequent in the group of young patients. Young patients were more likely to have a moderately reduced left ventricular dysfunction (n=10, 33,3% versus n=5, 11,1%) (p<0.05) as well as higher complication rate (46.7% versus 33.3%). Moreover, there were more younger patients in whom primary percutaneous coronary intervention was performed later (6-12 h. from the start of pain) (n=9, 30% versus n=5, 11.1%) (p<0.05). Coronary angiography more frequently showed 3-vessel disease in older patients (n=1, 3.3% versus n=26, 57.8 proc.) (p<0.05). Conclusions: Myocardial infarction in young adults has special features represented not only by the risk profile, but also by the clinical and angiographic characteristics.