Gydytojų odontologų ir burnos higienistų požiūris į vaikų dantų ėduonies profilaktikos profesines kompetencijas bei rutinines odontologines procedūras kasdieninėje odontologinėje praktikoje

Abstract

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Komandinis burnos higienistų (BH) ir gydytojų odontologų (GO) darbas atliekant kasdienines odontologines procedūras yra sėkmingos vaikų dantų ėduonies profilaktikos būtina sąlyga. Tyrimo tikslas – ištirti burnos higienistų ir gydytojų odontologų požiūrį į burnos higienistų kompetenciją atliekant kasdienines vaikų dantų ėduonies patologinio proceso valdymo procedūras bei įvertinti komandinio darbo galimybes teikiant odontologinę pagalbą vaikams. Uždaviniai: 1) įvertinti GO profilaktinių ir neoperacinių dantų ėduonies gydymo procedūrų pasiskirstymą teikiant odontologinę pagalbą vaikams; 2) palyginti BH ir GO žinias ir požiūrį į rutininių vaikų dantų ėduonies odontologinių procedūrų kompetencijų priskyrimą vienai ar kitai specialybei; 3) įvertinti BH profesinės veiklos savianalizę ir ją palyginti su GO požiūriu į BH kompetencijas; 4) išanalizuoti BH profesinius lūkesčius dėl praplėstų kompetencijų galimybių. Medžiaga ir metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje, vykdytoje Interneto priemonėmis, dalyvavo 123 GO ir 121 BH – iš viso 244 burnos specialistai. Apklausai panaudota darbo autorės sukurta anketa. Duomenys įvertinti statistiniais metodais. Rezultatai. Paaiškėjo, kad BH ir GO žinios apie kompetenciją atlikti įvairias vaikų dantų ėduonies profilaktikos procedūras pacientams yra nepakankamos; BH šių žinių lygis žemesnis negu GO. Apie 70 proc. BH mano esantys pakankamai kvalifikuoti atlikti rutinines procedūras, tačiau tik apie 50 proc. GO teigiamai vertina BH žinias ir gebėjimus. Nustatytos BH ir GO profesinės veiklos "žirklės": BH prastai vertina GO atliekamą profilaktinį darbą, o GO menkai vertina BH darbą. Dauguma (įvairiose veiklose vidutiniškai 75,5 proc.) BH nori tobulėti ir siekti savarankiškumo bei platesnės profesinės veiklos. Šie lūkesčiai labiau būdingi jaunesnės amžiaus grupės specialistams. Dažniausiai siekiama vykdyti profilaktinę veiklą, tačiau ne mažiau kaip pusė apklaustų BH norėtų turėti galimybę atlikti daugiau ir gydomųjų procedūrų. GO aktyvumas vykdant vaikų ėduonies profilaktikos rutinines procedūras nėra pakankamas, nes maždaug kas ketvirtas iš šių specialistų visai neatlieka tokių procedūrų. Beveik pusė GO ne visiems pacientams, turintiems aktyvų ėduonį, praveda racionalios mitybos instruktažą. Dažnesni šie trūkumai odontologų specialistų tarpe negu bendrosios praktikos odontologų tarpe. Taip pat pastebėti skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus GO aktyvumo. Išvados. Išaiškinti šie veiksniai, trikdantys komandinį BH ir GO vaikų ėduonies profilaktikos darbą: 1) ribotas GO aktyvumas vykdant vaikų ėduonies profilaktikos rutinines procedūras. 2) žinių apie kompetenciją atlikti įvairias profilaktikos procedūras stoka; 3) nepakankamas abiejų specialistų grupių tarpusavio pasitikėjimas atliekamomis dantų ėduonies profilaktikos procedūromis; 4) BH pageidautų didesnio savo profesinių kompetencijų taikymo kasdienėje klinikinėje praktikoje. Pateiktos praktinės rekomendacijos, galinčios padėti pašalinti komandinį BH ir GO vaikų ėduonies profilaktikos darbą trikdančius veiksnius.