Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių saugaus eismo kompetencijos tobulinimo programos poreikio įvertinimas

Lietuvoje pagrindinė 15 – 24 metų jaunuolių mirties priežastis yra sužalojimai, kurių pagrindinę dalį sudaro kelių eismo sužalojimai. Didžioji 15 – 18 metų asmenų dalis kelių eismo įvykiuose yra sužalojami būdami TP keleiviais, vairuotojų, kurie viršija greitį, važiuoja apsvaigę ir pan. Aptinkami įrodymai, kad šio darbo tikslinė grupė stokoja įgūdžių, reikalingų kiekvienoje kelių eismo situacijoje siekiant išlikti saugiu. Šiame darbe siekėme plačiau ištirti jaunuolių nesaugaus elgesio paplitimą, rizikos veiksnius, susijusius su juo, bei profilaktinės veiklos galimybes.

Darbo tikslas. Įvertinti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių (15 – 18 metų) saugaus eismo kompetencijos tobulinimo programos poreikį.

Uždaviniai.  Įvertinti rizikingos elgsenos, susijusios su kelių eismo įvykiais, paplitimą tarp Kauno miesto ir rajono vyresniojo mokyklinio amžiaus (15 – 18 metų) mokinių.  Atskleisti rizikingos elgsenos sąsajas su tiriamųjų charakteristikomis.  Nustatyti planuojamos edukacinės programos prioritetines sritis.

Tyrimo metodika. Siekdami įgyvendinti tyrimo tikslus atlikome vienmomentį stebėjimo tyrimą. Tyrimo imtis sudaryta vadovaujantis lizdinės atrankos metodika (n=789) iš Kauno miesto (n=391) ir Kauno rajono (n=398) vyresniojo mokyklinio amžiaus bendrojo lavinimo įstaigų mokinių. Atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi tyrimo autoriaus sudarytu kelių eismo dalyvių kompetencijos modeliu, kuriame kompetencija yra sąlygojama žinių, įgūdžių, vertybinės sistemos, požiūrių bei asmenybės savybių. Visi šie veiksniai yra veikiami aplinkos bei fiziologinių veiksnių. Kompetencija yra tiesiogiai susijusi su sprendimų priėmimu kiekvienoje kelių eismo situacijoje, taip pat su elgesio modelių pasirinkimu arba sukūrimu. Remiantis tuo, kompetencija yra adekvatus žinojimas, įgūdžiai bei to sąlygotas požiūris. Tyrimo eigoje nesiekėme įrodyti šio modelio teisingumo, tačiau tam tikrais atvejais, atliekant binarinę logistinę analizę, buvo skaičiuojami galimybių santykiai, siekiant prognozuoti rizikingą respondentų elgseną, atsižvelgiant į nagrinėtas charakteristikas.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai neprieštaravo kitų mokslininkų darbams. Rizikingas elgesys buvo labiau paplitęs tarp vaikinų, rizikingą elgseną vaikinai taip pat vertino tolerantiškiau. Galimybė, kad vaikinas važiuos automobilyje, kurio vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo 1,8 karto didesnė lyginant su merginomis. Panašios tendencijos buvo užregistruotos lyginant Kauno rajono mokinius su Kauno miesto. Galimybė, kad Kauno rajono mokinys važiuos su neblaiviu vairuotoju buvo 1,5 karto didesnė, neadekvačiai pailsėjusiu – 1,4. Užfiksuotos vairuotojo pažymėjimo turėjimo sąsajos su rizikingu elgesiu. Turint vairuotojo pažymėjimą, galimybė važiuoti automobilyje su vairuotoju apsvaigusiu nuo narkotinių medžiagų padidėja 2,1 karto, neadekvačiai pailsėjusiu – 1,8. Taip pat pavyko nustatyti rizikos vertinimo bei požiūrio sąsajas su rizikinga elgsena: galimybė, kad saugesnius požiūrius išreiškę bei riziką kritiškai vertinę respondentai įsitrauks į rizikingą elgseną buvo mažesnė.

Išvados. Vadovaujantis prielaida, kad pagrindinės saugaus eismo kompetencijos pasekmės yra žinios, gebėjimai bei jų sąlygotas požiūris, mūsų tyrimas atskleidė kelių eismo dalyvių kompetencijos stygių tarp Kauno miesto ir Kauno rajono mokinių, aukštą rizikingo elgesio paplitimą bei lyties, gyvenamosios vietos, vairuotojo pažymėjimo, požiūrių ir rizikos vertinimo sąsajas su rizikinga elgsena.

Praktinės rekomendacijos. Pasiūlyta edukacinė saugaus eismo kompetencijos tobulinimo programa atskleistoms problemoms spręsti.

The major cause of mortality among 15 – 24 year olds in Lithuania is injuries. Traffic injuries account for a great proportion of these fatalities. Majority of teenagers aged 15 to 18 years old are injured whilst being passengers in personal vehicles, by drivers who are alcohol impaired, speeding, or taking other risks. Evidence suggests that this particular population lacks skills and knowledge essential in every traffic situation, to determine hidden risks and dangers. We aimed to explore the prevalence of risky behaviour on the road, risk factors predicting it and possible solutions to improve current situation.

Aim of the study. To assess the need for an educational road safety programme targeted to high school students (15 – 18 years old)

Objectives.  To evaluate the prevalence of risky behaviour on the road amongst high school students (15 – 18 years old).  To explore the relationship between risky behaviour on the road and characteristics of research population.  To determine priority areas for educational program.

Methods. Cross-sectional study was conducted to achieve study goals. Representative subsets of Kaunas city and Kaunas county high school students were selected by using stratified sampling methods. In total 789 high school students were involved in this survey, 398 students from Kaunas county schools and 391from Kaunas city schools. To guide our research we have designed a road safety competence model, based on assumption that competency is determined by: personality, knowledge, skills, attitudes, and value system, whereby these factors are influenced by environment and individual properties. Competency is directly involved in decision making in every traffic situation, as well as creation or selection of behaviour patterns, in that respect road safety competence should be understood as adequate knowledge, skills and perceptions. We did not aim to assess the feasibility of this model; however by using binary logistic regression ORs to predict risky behaviour, taking previously noted competency properties into consideration, were calculated.

Results. Our research has demonstrated similar road safety patterns observed by other researchers around the globe: relationship between male gender, and higher prevalence of risky behaviour, was found. Male respondents were more likely to be in a vehicle which’s driver (regardless who was the driver) was impaired by drugs (OR 1,8). Kaunas county high school students were more likely to be in a vehicle which driver was impaired by alcohol (OR 1,5), fatigue (OR 1,4) compared to their counterparts in Kaunas city high schools. Relationship between possession of drivers license and risky behaviour was observed, where licensed drivers were more likely to be in a vehicle which driver was impaired by drugs (OR 2,1), fatigue (OR 1,8). Relationships between risk perceptions as well as attitudes and risky behaviour were observed. Respondents who rated scales, to determine these variables, more favourably, were less likely to engage in risky behaviour.

Conclusions. Assuming that the main outcome of road safety competence is knowledge, skills and perceptions, our research has demonstrated lack of road safety competence amongst Kaunas county and Kaunas city high school students, high prevalence of unsafe behaviour which is related to respondents residential locality, gender, possession of driving license, attitudes and risk perception.

Practical recommendations. Educational road safety program was suggested in order to address issues, which have been determined.