Peties trauminio nestabilumo radiologinės diagnostikos galimybės
Drakšas, Martynas |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Žostautienė, Indrė | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas. Įvertinti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų galimybes ir diagnostinę vertę.
Uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų pasiskirstymą pagal amžių ir lytį. 2. Įvertinti svarbiausius atliekamus radiologinius tyrimus peties trauminio nestabilumo priežastims nustatyti. 3. Nustatyti dažniausiai aptinkamus peties sąnario patologinius pakitimus ir jų apimtį. 4. Palyginti radiologinių tyrimų duomenis tarpusavyje. 5. Palyginti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų duomenis su pooperaciniais duomenimis.
Dalyviai ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuoti ligos istorijų duomenys. Tyrimo objektas - pacientai, kuriems 2016 – 2017 metais LSMU KK Ortopedijos – traumatologijos klinikoje atlikta peties stabilizacija ar peties artroskopinė stabilizacija. Analizuoti duomenys: lytis, amžius, rentgeninio tyrimo, KT, MRT aprašai, operacijos duomenys. Duomenys susisteminti ir analizuoti naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir SPSS 25.0 programas.
Rezultatai. Tyrimo metu išanalizuotos 132 ligos istorijos. Statistiškai reikšmingai dažniau operuoti vyrai, nei moterys, vyrų 86%, moterų 14% (p<0,05). Pacientai buvo 14 – 59 metų amžiaus. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 30,03 (11,70) metų. Peties rentgenogramos atliktos 11% atvejų. Peties KT atlikta 3% atvejų. Peties MRT buvo atliktas 86% atvejų. Dažniausiai peties MRT rasti pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimas - 93%, Hill-Sachs pažeidimas – 21%, glenoido kaulinis defektas – 7%. MRT tyrimo jautrumas nustatant sąnarinės lūpos pažeidimus lyginant su operacijos rezultatais yra 95,6 %, specifiškumas – 27,27 %, teigiama prognostinė vertė – 91,58 %, neigiama prognostinė vertė – 42,86 %, tikslumas – 88,24 %. Dažniausiai buvo nustatomi sąnarinės lūpos pažeidimai: priekinės sąnarinės lūpos – 33%, užpakalinės sąnarinės lūpos – 16%, priekinės – užpakalinės apatinės sąnarinės lūpos – 9%, Bankart – 9%, priekinės viršutinės sąnarinės lūpos – 8%. Ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis sąnarinės lūpos paviršiuje rastų pažeidimų lokalizacija statištikai reikšmingai skiriasi tarp MRT tyrimo ir operacijų rezultatų (p<0,05).
Išvados. Statistiškai reikšmingai dažniau peties trauminiu nestabilumu sirgo vyrai. Peties MRT buvo dažniausiai atliekamas radiologinis tyrimas. Dažniausiai peties MRT rasti pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimas, Hill-Sachs pažeidimas, glenoido kaulinis defektas. Dažniausiai nustatomi sąnarinės lūpos pažeidimai: priekinės sąnarinės lūpos, užpakalinės sąnarinės lūpos, priekinės – užpakalinės apatinės sąnarinės lūpos, Bankart, priekinės viršutinės sąnarinės lūpos. Ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis sąnarinės lūpos paviršiuje rastų pažeidimų lokalizacija statistiškai reikšmingai skiriasi tarp MRT tyrimo ir operacijų rezultatų.
Aim of the study. To compare the diagnostic possibilities and diagnostic value of imaging modalities in traumatic shoulder instability.
Objectives. 1. To evaluate the distribution of patients with traumatic shoulder instability according to sex and age. 2. To assess the most important imaging modalities in diagnosing the causes of traumatic shoulder instability. 3. To identify the most common shoulder abnormalities and their extent. 4. To compare the different imaging modalities. 5. To compare radiological and postoperative data.
Materials and methods. The retrospective study included patients who had undergone shoulder stabilization or arthroscopic shoulder stabilization surgery at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos (LSMUL KK) during 2016-2017. The patients’ age and sex as well as X-ray, CT and MRI scan results and surgery records were analyzed. The data were structured and analyzed using Microsoft Office Excel 2016 and SPSS 25.0 software packages.
Results. In total, 132 patients’ cases were reviewed. Of these, 86% were males, and 14% were females. Patients were 14-59 years old, the mean age being 30.03 (11.70) years. Shoulder X-ray was applied in 11% of the patients, 3% of the patients were examined by using shoulder CT, and 86% of the patients underwent shoulder MRI. The most commonly detected shoulder injuries on MRI were the following: labral tear was detected in 93% of cases, Hill-Sachs lesion – in 21%, and glenoid bone loss – in 7% of cases. Compared to postoperative findings, the sensitivity of MRI was 95.6%, specificity – 27.27%, positive predictive value – 91.58%, negative predictive value – 42.86%, and accuracy – 88.24%. The most commonly detected labral tears were the following: anterior labral tear was detected in 33% of cases, posterior labral tear – in 16%, anterior-posterior inferior labral tear – in 9%, Bankart tear – in 9%, and anterior superior labral tear – in 8% of cases. A statistically significant difference was found between MRI data and postoperative results of labral tears in 2, 7-8, and 11-12 o’clock positions according to the Clockface scheme (p<0.05).
Conclusions. Statistically significantly more patients were males. Shoulder MRI was the most common imaging modality. The most common findings of shoulder MRI were labral tear, Hill-Sachs lesion, and glenoid bone loss. The most common labral tears were anterior labral tear, posterior labral tear, anterior-posterior inferior labral tear, Bankart tear, and anterior superior labral tear. A statistically significant difference was found between MRI findings and postoperative results of labral tears in 2, 7-8, and 11-12 o’clock positions according to the Clockface scheme.