Šunų ir kačių, kuriems pasireiškė hematurija, ultragarsinio ir laboratorinių tyrimų rezultatų analizė klinikoje „X“
Železoglaitė, Viktorija |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Laurusevičius, Saulius | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas buvo nustatyti šunų ir kačių, kuriems pasireiškė hematurija, šlapimo sistemos organų ir prostatos struktūrinius pakitimus, atliekant ultragarsinį tyrimą. Tyrimas buvo atliktas 2019 – 2020 m. ,,X“ klinikoje. Šiuo laikotarpiu ištirta 16 kačių ir 19 šunų, kuriems buvo nustatyta hematurija, ir diagnostikos tikslais, buvo atliktas ultragarsinis tyrimas. Tyrimo metu buvo analizuojamos tiriamųjų anamnezės, klinikinių ir morfologinio bei biocheminio kraujo tyrimų rezultatai. Hematurijai patvirtinti buvo atliekami šlapimo tyrimai analizatoriais ir šlapimo sedimentų mikroskopavimas. Siekiant išsiaiškinti hematurijos priežastis, buvo atliekami ultragarsiniai tyrimai, analizuojamos ultragarsinį tyrimą atlikusių gydytojų interpretacijos. Ultragarsinio tyrimo metu buvo vertinamas inkstų žievės echogeniškumas ir echotekstūra, šerdies pakitimai, šlapimtakių patologijos, šlapimo pūslės spindis, sienelės storis ir pakitimai, šlaplės pokyčiai. Atsižvelgus į tai, kad buvo tiriamųjų, kuriems hematuriją sukėlė prostatos patologijos, echoskopiškai buvo vertinamas prostatos dydis ir parenchima. Tyrimas parodė, kad dažniausiai hematuriją šunims sukėlusi priežastis buvo cistitas (52,6 proc.), o katėms – šlapimo pūslės akmenligė (62,5 proc.). Ultragarsinio tyrimo metu tiriamiesiems dažniausiai nustatyti šlapimo takų ir prostatos pakitimai buvo abiejų inkstų žievės hipoechogeniškumas (kairiojo inksto 71,4 proc., dešiniojo – 74,3 proc. tiriamųjų), homogeniškumas (kairiojo inksto 85,7 proc., dešiniojo – 82,9 proc.), anechoiškas šlapimo pūslės spindis (54,2 proc.), šlapimo pūslės sienelės sustorėjimas (65,7 proc.), šlapimo pūslės sienelės vaizdas būdingas cistitui (58,6 proc.) ir šunų prostatomegalija (54,5 proc.). Buvo nustatyta, kad hematurijos atveju šlapime didėja eritrocitų (p<0,05), leukocitų (p<0,05), baltymų (p>0,05) kiekiai, pH (p<0,05), o santykinis šlapimo tankis mažėja (p>0,05). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp šunų, kuriems nustatyta hematurija, šlapimo takų ir prostatos pažeidimų ir hemoglobino kiekio kraujyje bei hematokrito. Abu šie rodikliai mažėja didėjant šlapimo takų ir prostatos pažeidimams. Kreatinino ir šlapalo kiekio kraujyje rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi.
The aim of the research was to determine the structural changes in the organs of the urinary system in dogs and cats with hematuria by ultrasound. The study was conducted in 2019 – 2020 at clinic “X“. During this period, 16 cats and 19 dogs with hematuria were examined and ultrasound was performed to diagnose the cause. The study analyzed the history of clinical, morphological and biochemical blood tests. Urine tests with analyzers and microscopy of urine sediments were performed to confirm hematuria. In order to find out the causes of hematuria, ultrasound examinations were performed, and the interpretations of the doctors who performed the ultrasound examination were analyzed. Ultrasound examination assessed renal cortical echogenicity and echo texture, core lesions, urinary tract pathologies, bladder lumen, wall thickness and lesions, and urethral changes. Given the presence of subjects with hematuria caused by prostate pathology, prostate size and parenchyma were evaluated echoscopically. The study showed that the most common cause of hematuria in dogs was cystitis (52.6%) and bladder stones in cats (62.5%). In the ultrasound examination, the most common urinary and prostate lesions were hypoechogenicity of both kidneys (71.4% of the left kidney, 74.3% of the right kidney), homogeneity (85.7% of the left kidney, 82.9% of the right kidney), anechoic bladder lumen (54.2%), bladder wall thickening (65.7%), bladder wall image reminding with cystitis (58.6%), and canine prostatomegaly (54.5%). In the case of hematuria, urinary erythrocyte (p<0.05), leukocyte (p<0.05), protein (p>0.05), pH (p<0.05) and relative urinary density were decreased. (p>0.05). There was a statistically significant association between the degree of urinary tract and prostate damage and hemoglobin and hematocrit in dogs with haematuria. Both of these rates decrease with increasing rates of urinary and prostate lesions. Blood creatinine and urea results were not statistically significant in patients with haematuria.