Lietuvos juodmargių galvijų bandos melžimo savybių įvertinimas ūkininko Z. Armino ūkyje

Šio darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų melžimo savybes, išanalizuoti produktyvumo priklausomybę nuo melžimo savybių. Įvertinus skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumą, nustatyta, kad 0,53 kg daugiau pieno primelžta iš užpakalinių ketvirčių nei iš priekinių. Melžimo trukmė iš skirtingų ketvirčių buvo nuo 4,81 min.(priekinis kairys) iki 5,18 min (užpakalinis kairys).Priekiniai ketvirčiai vidutiniškai 0,35 min. išsimelžė greičiau nei užpakaliniai ketvirčiai. Melžimo greitis skirtinguose ketvirčiuose buvo panašus. Melžimo greitis 0,03 kg/min. Didesnis buvo užpakalinių ketvirčių lyginant su priekiniais. Išnagrinėjus skirtingų laktacijos karvių melžimo savybes, nustatyta, kad ilgiausia melžimo trukmė buvo III ir vyresnių laktacijos karvių. Ji buvo 0,09 min. ilgesnė nei visų laktacijos karvių. Mažiausia melžimo trukmė buvo II laktacijos karvių. Ji buvo 0,11 min trumpesnė nei vidutinė visų laktacijos karvių. 0,07 kg/min didesnis melžimo greitis nustatytas II laktacijos karvių lyginant su visų laktacijų karvių vidurkiu. I bei III ir vyresnių laktacijos karvių melžimo greitis 0,02 kg/min mažesnis lyginant su visų laktacijos karvių melžimo greičio vidurkiu. Suskirsčius karves pagal melžimo balus nustatyta, kad didesnis pieno kiekis gautas iš tų karvių kurių melžimo balai aukščiausi. Daugiausia pieno primelžta iš tų karvių, kurių melžimo balas 4. Šių karvių primelžtas pieno kiekis 1,34 kg didesnis nei vidutinis visų karvių pieno kiekis. Lyginant su visų karvių pieno kiekiu1,76 kg pieno primelžta mažiau iš tų karvių kurių melžimo balas 1. Koreliacinė analizė parodė, kad tarp primelžto pieno kiekio ir tešmens indekso yra teigiama statistiškai patikima koreliacija (r=0,34; p<0,01). Tarp pieno kiekio ir melžimo greičio koreliacijos koeficientas buvo dar didesnis (r=0,713; p<0,01). Analizuojant melžimo savybių ir SLS piene priklausomybę, nustatyta teigiama koreliacija tarp melžimo trukmės ir SLS (r=0,406; p<0,01). Didžiausias neigiamas koreliacijos koeficientas (r=-0,424; p<0,01).nustytas tarp SLS ir melžimo greičio. Ne toks didelis, bet taip pat neigiamas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp SLS ir pieno kiekio(r=-0,246; p<0,01).

Aim of work: was to examine and assess the milking qualities of Lithuanian black and white diary cattle, also to analyze the dependence of productivity upon milking qualities. The work was performed in Lithuanian Academy of Veterinary, during Master studies 2006-2008. During the analysis, data of controlled cows’ productivity was analyzed according to accounting information of cattle breeding. Data was statistically analyzed using calculator EXCEL and “R” statistic package. Arithmetical average of features (M), their biases (Se) and characteristics of dispersion – average square deviations (Sd) and variation coefficients (Cv) were calculated. During the analysis we evaluated 28 Lithuanian black and white cows. The Results of Survey: Taking into account the different productivity of each quarter of the udder, it was measured, that from the back parts of udder was milked 0.53 kg more milk than from the front parts. The milking time from different quarters was from 4.81 minutes (front left) to 5.18 minutes (back left). Front quarters were milked 0.35 minutes faster than the back ones. The milking speed in different quarters was almost the same 0.03 kg/min. The speed was higher in the back quarters in comparison with the front ones. After examining the milking qualities of different lactation cows, it was established that the longest milking duration had cows of lactation III and older. It was 0.09 minutes longer than average milking duration of all cows. Lactation II cows had the shortest milking time. It was 0.11 minutes shorter than average milking time of all cows. Lactation II cows had 0.07 kg/min higher speed in comparison with average milking speed of all cows. Lactation I and also lactation III and older lactation cows had 0.02 kg/min slower milking speed in comparison with the average milking speed of all cows. After dividing cows according to the milking scores it was established that bigger quantity of milk was produced by the cows that have the highest milking scores. The biggest quantity of milk was milked from the cows that have milking score 4. These cows’ milk quantity was 1.34 kg higher that the average milk quantity of all cows. In comparison with the all cows’ average milk quantity, the cows with the milking score 1 after milking produced 1.76 kg less milk. Correlation analysis has shown that there is positive statistically reliable correlation between the quantity of milked milk and the udder index (r=0.34; p<0.05). Even higher correlation ratio (r=0,713; p<0.01) was between quantity of milk and milking speed. While analyzing milking qualities and the dependence of SCC in milk, it was established the positive correlation between the milking duration and SCC (r=0,406; p<0.01). The highest negative correlation ratio (r=0,424; p<0.01) was established between SCC and milking speed. Not so high, but also negative correlation ratio was established between SCC and milk quantity (r=0,246; p<0.05).