Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kauno ligoninės vyriausiųjų slaugos administratorių patirtis sprendžiant darbinius konfliktus

Visuomenės sveikatos vadyba LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO KAUNO LIGONINĖS VYRIAUSIŲJŲ SLAUGOS ADMINISTRATORIŲ PATIRTIS SPRENDŽIANT DARBINIUS KONFLIKTUS Miglė Gaigalė Mokslinis vadovas doc. Dr. Rūta Butkevičienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2025. 79 p. Darbo tikslas: Išanalizuoti LSMU Kauno ligoninės vyriausiųjų slaugos administratorių patirtį sprendžiant konfliktus kylančius darbo vietoje. Tyrimo klausimai: 1. Su kokiais konfliktais vyriausieji slaugos administratoriai susiduria darbe ir kokios vyriausiųjų slaugos administratorių nuomone, dažniausios konfliktų priežastys? 2. Kaip vyriausieji slaugos administratoriai sprendžia konfliktines situacijas kilusias darbo vietoje? 3. Kokio pobūdžio pagalbos reikėtų vyriausiesiems slaugos administratoriams siekiant patobulinti konfliktų sprendimo įgūdžius? Metodika: Tyrimo dalyviai- Vyriausieji slaugos administratoriai dirbantys LSMU Kauno ligoninėje, turintys ne mažiau, kaip 3 metų patirtį šioje profesijoje. Planuojama tyrimo imtis apie 10-12 vyriausiųjų slaugos administratorių. Tiriamasis reiškinys ir kontekstas: vyriausiųjų slaugos administratorių patirtis ir pritaikymas turimų žinių sprendžiant darbe iškilusius konfliktus. Tyrimo metodas- kokybinis, aprašomasis tyrimas taikant pusiau struktūruotą interviu ir parengiant interviu gaires. Buvo pasirinkta kokybinio turinio analizė, kurios pagrindu vėliau vyks surinktų duomenų kodavimas ir interpretavimas. Rezultatai: Buvo atskleista, kas yra konfliktas ir kokiomis rūšimis tai pasireiškia. Aptarta, kokie galimi sprendimo būdai, kaip juos galima pritaikyti pagal konflikto rūšį. Apklausus vyriausiuosius slaugos administratorius buvo išsiaiškinta jų nuomonė apie konfliktus darbo vietoje ir jų priežastis, bei taikomus sprendimo būdus pagal savarankišką parinkimą. Reziumuojant atsakymus buvo nuspręsta ar yra poreikis tobulinti konfliktų sprendimo įgūdžių žinias vyriausiųjų slaugytojų tarpe LSMU Kauno ligoninėje. Išvados: 1. Tyrime dalyvavusios vyriausiosios slaugos administratorės dažniausiai susiduria su vidiniais konfliktais, kylančiais dėl per didelio darbo krūvio, neefektyvios komunikacijos ir emocinės įtampos kylančios tarp pavaldinių. 2. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyriausiosios slaugos administratorės konfliktus sprendžia derybomis, pokalbiu ir tarpininkavimu, bei kompromiso ieškojimu tarp savo pavaldinių. Vienas iš labiausiai išryškėjusių konfliktų sprendimo būdų tapo vadovių darbo patirtis ir gebėjimas pažinti žmones. Nors dažnai yra siekiama išspręsti konfliktus savarankiškai, esant sudėtingomis situacijomis tyrime dalyvavusios vyriausiosios slaugos administratorės yra užtikrintos dėl pagalbos iš tiesioginių vadovų, tačiau pagalbos iš administracijos sulaukia ne visuomet. 3. Noras tobulėti konfliktų valdyme išryškėjo visų tyrime dalyvavusių vyriausiųjų slaugos administratorių atsakymuose. Ypač kalbant apie pagalbą emocijų valdymą/, streso mažinimą, komunikacijos stiprinimą. Buvo pastebėta, jog praktinių mokymų, kuriuose būtų nagrinėjamos jau patirtos problemos pasigedo kiekviena iš informančių. Tokių mokymų trūkumas tiesiogiai veikia jų gebėjimą laiku ir efektyviai spręsti konfliktines situacijas bei užkirsti kelią jų eskalacijai. Praktinės rekomendacijos: LSMU studijų jr programų rengimo centrui : 1. Siūloma LSMU studijų ir programų rengimo centrui integruoti konfliktų sprendimo tematiką į vadovavimo ir slaugos vadybos studijų programas, skiriant daugiau dėmesio praktinių situacijų analizėms, derybų ir tarpininkavimo įgūdžiams. 2. Siūloma LSMU studijų ir programų rengimo centrui organizuoti podiplomines studijas visų grandžių vadovams akcentuojant emocinės įtampos valdymą, komunikaciją stresinėse situacijose bei teisinių ir etinių konfliktų aspektus. LSMU Kauno Ligoninei : 1. Įdiegti vidinę paramos sistemą vadovams, apimančią psichologinę konsultaciją, mediacijos paslaugas ir galimybę reguliariai reflektuoti konfliktines situacijas su profesionalais, pavyzdžiui supervizijų metu. 2. Organizuoti mokymus ir praktinius seminarus vyriausiesiems slaugos administratoriams apie efektyvius konfliktų sprendimo modelius, komunikacijos tobulinimą ir darbuotojų emocinės būklės atpažinimą. 3. Skatinti atvirą komunikacijos kultūrą tarp personalo ir vadovų, įdiegiant aiškius mechanizmus grįžtamajam ryšiui ir nesutarimų sprendimui, kad būtų išvengta ilgalaikių konfliktų. 4. Įtraukti konfliktų prevenciją į organizacijos kokybės valdymo sistemą, vertinant konfliktų dažnį, priežastis bei jų sprendimo efektyvumą kaip vieną iš vadovų darbo kokybės kriterijų. Tolimesniems tyrimams : Rekomenduojama atlikti tiek kiekybinį, tiek kokybinį tyrimus su pačiomis bendrosios praktikos slaugytojomis, kad suprasti ir atpažinti jų patirtis ir nuomonę apie konfliktų raišką, sprendimo būdus ir reikiamą pagalbą.

Management of Public Health THE EXPERIENCE OF SENIOR NURSING ADMINISTRATORS OF THE LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES KAUNAS HOSPITAL IN RESOLVING LABOR CONFLICTS Migle Gaigale Supervisor Doc. Dr Ruta Butkeviciene Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2025. 79 p. The research aim: To analyze the experience of LSMU Kaunas hospital chief nursing administrators in resolving conflicts arising in the workplace. The research objectives: 1. What conflicts do senior nursing administrators face at work, and what do chief nursing administrators think are the most common causes of conflict? 2. How do senior nursing administrators resolve conflict situations in the workplace? 3. What kind of help do chief nursing administrators need to improve their conflict resolution skills? The methodology of research: Research participants - senior nursing administrators working at LSMU Kaunas hospital, having at least 3 years of experience in this profession, and having obtained at least a university bachelor's degree. It is planned to study about 10-12 senior nursing administrators. Research phenomenon and context: Chief nursing administrators’ experiences and application of existing knowledge in resolving conflicts at work. The research method is a qualitative, descriptive study using a partially structured interview and preparing interview guidelines. Qualitative content analysis will be chosen, based on which coding and interpretation of the collected data will take place later. The results of research: It will be revealed what the conflict is and in what ways it manifests. It discusses what are the possible solutions and how they can be adapted according to the type of conflict. The survey of senior nursing administrators will reveal their opinion about conflicts in the workplace and their causes, as well as applied methods of resolution based on self-selection. By summarizing the answers, it will be decided whether there is a need to improve the knowledge of conflict resolution skills among the head nurses at LSMU Kaunas hospital. Conclusions of research: : 1. The senior nursing administrators who participated in the study most often face internal conflicts arising from excessive workload, ineffective communication and emotional tension between subordinates. 2. The study revealed that senior nursing administrators resolve conflicts through negotiations, conversations and mediation, as well as seeking compromises between their subordinates. One of the most prominent methods of resolving conflicts was the work experience of managers and their ability to get to know people. Although they often try to resolve conflicts independently, in difficult situations, the senior nursing administrators who participated in the study are assured of help from their direct managers, but they do not always receive help from the administration. 3. The desire to improve in conflict management was evident in the responses of all senior nursing administrators who participated in the study. Especially when it comes to help with emotion management, stress reduction, and strengthening communication. It was noted that each of the informants missed practical training that would address problems they have already experienced. The lack of such training directly affects their ability to resolve conflict situations in a timely and effective manner and prevent their escalation. Practical recommendations: For the LSMU Study Programme Development Centre: 1. Integrate the topic of conflict resolution into the management and nursing management study programmes, paying more attention to practical situation analyses, negotiation and mediation skills. 2. Organize postgraduate studies for managers at all levels, emphasizing emotional stress management, communication in stressful situations and aspects of legal and ethical conflicts. For the LSMU Kaunas Hospital: 1. Implement an internal support system for managers, including psychological counselling, mediation services and the opportunity to regularly reflect on conflict situations with professionals, for example during supervision. 2. Organize training and practical seminars for senior nursing administrators on effective conflict resolution models, improving communication and recognising the emotional state of employees. 3. Promote an open culture of communication between staff and managers, introducing clear mechanisms for feedback and resolving disagreements in order to avoid long-term conflicts. 4. Include conflict prevention in the organization's quality management system, assessing the frequency of conflicts, their causes and the effectiveness of their resolution as one of the criteria for the quality of managers' work. For further research: It is recommended to conduct both quantitative and qualitative research with general practice nurses themselves in order to understand and identify their experiences and opinions about the expression of conflicts, methods of resolution and the necessary assistance.