X gydymo įstaigos sveikatos priežiūros personalo psichosocialinės darbo aplinkos ir sveikatos sąsajos COVID-19 pandemijos metu

Darbo tikslas – įvertinti X gydymo įstaigos sveikatos priežiūros personalo psichosocialinės darbo aplinkos ir subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas Metodika: 2021 m. gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr: BEC-TVS(M)-168). 2021 m. birželio – lapkričio mėn., anoniminės apklausos metodu, naudojant standartizuotus klausimynus atlikta X gydymo įstaigos sveikatos priežiūros personalo apklausa. Tyrimo imtis N=108 respondentų - atsako dažnis 77,1 proc. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota SPSS 27.0 programa. Hipotezės apie požymių priklausomybes tikrintos naudojant chi kvadrato kriterijų (χ2). Taikyti Mann-Whitney (U) arba Kruskal-Wallis kriterijai ir jų reikšmingumai p. Ryšiams nustatyti taikytas Spearmano koreliacijos koeficientas r, o sąsajoms nustatyti – daugiaveiksnės logistinės regresijos Forward Conditional metodas. Z kriterijus buvo naudojamas poriniams palyginimams atlikti. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Rezultata: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyrai turi didesnę įtaka priimant darbo sprendimus (p=0,038) ir jaučia didesnę bendradarbių paramą (p=0,010) lyginant su moterimis. Gydytojai ir akušeriai turi didesnį darbui specifinių įgūdžių poreikį (p=0,003), įtaką priimant darbo sprendimus (p=0,005) ir sprendimų priėmimo laisvę (p=<0,0001) nei slaugytojai ar slaugytojų padėjėjai. Didėjant respondentų darbo stažui ir amžiui mažėjo darbui specifinių įgūdžių poreikis(r=-0,257; p<0,05), (r=-0,201; p<0,05). Didėjant darbo stažui statistiškai reikšmingai mažėjo sprendimų priėmimo laisvė(r=-0,241; p<0,05). Vidurinį ar profesinį išsilavinimą įgiję respondentai turi mažą darbui specifinių įgūdžių poreikį (p=0,007), spendimų priėmimo laisvę (p=0,010) ir bendradarbių paramą (p=0,021) lyginant su aukštuoju neuniversitetiniu ir aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Taip pat vidurinį ar profesinį išsilavinimą įgiję respondentai turėjo reikšmingai prastesnę psichikos sveiktą (p=0,010) lyginant su aukštojo išsilavinimo grupėmis. Vidurinį ar profesinį išsilavinimą turintys respondentai reikšmingai dažniau pažymėjo prastesnę emocinę būklę (p=0,006) nei aukštojo išsilavinimo grupės. Didelė kolegų parama geros fizinės sveikatos galimybę didino 6,558 karto, o vidutinė 3,610 karto. Didelis darbui specifinių įgūdžių poreikis 3,793 karto didino geros psichikos sveikatos galimybę, o vidutinis 3,503 karto. Išvados: Tyrimo metu nustatyta, kad didėjant respondentų amžiui ir darbo stažui statistiškai reikšmingai prastėjo respondentų fizinė, psichikos sveikata ir gyvenimo kokybė. Bendradarbių parama buvo statistiškai reikšmingai susijusi su visomis gyvenimo kokybės sritimis. Nustačius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių sąsajas su fizine bei psichikos sveikata nustatyta, kad bendradarbių parama buvo itin reikšmingas veiksnys fizinės sveikatos atžvilgiu, o didelis darbui specifinių įgūdžių poreikis psichikos sveikatai. Raktiniai žodžiai – psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, gyvenimo kokybė, COVID-19.

Aim: evaluate the links between psychosocial work environment and subjectively assessed health between healthcare institution personnel. Methods: In 2021 this study was authorized by Center for Bioethics. Since 2021 of June to November a survey was conducted between X healthcare institution to all of health staff using anonymous survey method by standardized questionnaires. Survey sample N=108 respondents, response rate 77,1 percent. SPSS 27.0 program was used for survey data statical analysis. Hypotheses about symptom dependence were checked using chi square criteria (χ2). Mann- Whitney (U) or Kruskal-Wallis criteria and their significance p were applied. To assess dependence Spearman’s correlation coefficient r. Multivariate logistic regression Forward conditional method was used to establish interfaces. The Z criterion was used for pairwise comparisons. The difference was considered statistically significant at p <0,05. Results: results of the study revealed that men have greater influence on making work decisions (p=0,038) and feels more support from colleagues (p=0,010) than women. Doctors and midwives have greater need for job-specific skills (p=0,003), influence on decision-making (p=0,005), decision-making freedom (p<0,0001) than nurses or nursing assistants. As length of service/age of the respondents increased, need for job-specific skills decreased (r=-0,0257; p=0,05). Increased length of service statistically decreased freedom of decision-making (r=241; p<0,05). Respondents with secondary/vocational education had low need for job-specific skills (p=0,007), decision-making freedom (p=0,010), co-worker support (p=0,021) compared to higher non-university/higher university education. Respondents with secondary/vocational education also had significantly poorer mental health (p=0,010) compared to higher education groups. Respondents with secondary/vocational education were significantly more likely to poorer emotional status (p=0,006) than those with higher education. High peer support increased the chance of good physical health by 6,558 times and average by 3,610. A high need for job-specific skills increased the chance of good mental health my 3,793 times, and average by 3,503. Conclusions: study revealed that respondents physical, mental health and quality of life deteriorated by increased age, length or service. Peer support was statistically significant in all quality of life areas. Links between the factors of psychosocial work environment and physical health found to be the support of co-workers and in physical health high need for job-specific skills. Key words: psychosocial work environment, quality of life, COVID-19.