Slaugytojų pasitenkinimo darbu ir profesinio perdegimo sąsajos

Gabrielė Laurinavičienė „Slaugytojų pasitenkinimo darbu ir profesinio perdegimo sąsajos“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. Vitalija Gerikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023,p.64 Tyrimo tikslas - Įvertinti slaugytojų pasitenkinimo darbu ir profesinio perdegimo sąsajas. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti slaugytojų pasitenkinimo darbu lygį ir pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius. 2. Nustatyti profesinio perdegimo paplitimą tarp slaugytojų ir jį lemiančius veiksnius, įveikos būdus. 3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajas su profesinio perdegimo komponentais. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis mokslinis tyrimas. Tyrimo metu naudota anoniminė anketa, ją sudaro CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, Paul E. Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, Fagerstrom nikotino fizinės priklausomybės klausimynas ir klausimai apie patiriamą perdegimą darbe pagal Maslach Burnout Inventory metodą. Tyrimas atliktas 2022.06.01-2022.12.31. Tyrimo metu buvo išdalinta 300 popierinių, anoniminių anketų Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojams, iš pateiktų anketų atsakė 279 slaugytojai (tyrimo atsako dažnis 93 proc.). Rezultatai: Remiantis suvestiniais skalių įverčiais galima teigti, jog respondentai yra labiausiai patenkinti vadovavimu, bendradarbiais, darbo pobūdžiu. Mažiausiai respondentai yra patenkinti paaukštinimo galimybėmis, privilegijomis ir lengvatomis bei pripažinimo galimybėmis. Įvertinus tiriamųjų pasitenkinimo darbu bendrą įvertį, kurį sudaro 125,32 ±6,21 suminis įvertis, kuris rodo prieštaringą rezultatą bei gali būti interpretuojamas, jog tiriamieji yra nei patenkinti nei nepatenkinti savo atliekamu darbu. Mažiausias pasitenkinimo darbu įvertis yra 105 balai, didžiausias – 140 balų. Aukščiausias bendras pasitenkinimo darbu įvertis nustatytas 36-45 metų amžiaus grupėje (126,06±6,49). Žemiausias bendras pasitenkinimo darbu įvertis yra nustatytas 56 metų ir daugiau amžiaus grupėje (123,5±6,57). Žemiausias bendras pasitenkinimo darbu įvertis yra nustatytas 1-5 metus (130,66±30,43) ir 21 metus ir daugiau darbo stažą turinčių respondentų grupėje (130,02±33,56). Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad aukščiausias bendro pasitenkinimo darbu įvertis nustatytas aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų grupėje (127,3±5,63). Žemiausias bendras pasitenkinimo darbu įvertis yra nustatytas aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išslavinimą turinčių respondentų grupėje (124,26±6,03). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukšto lygio depersonalizacijos paplitimas būdingas 88 proc. respondentų, aukšto lygio emocinis išsekimas būdingas 49 proc. respondentų, tačiau tyrimo rezultatai atskleidžia, kad aukštas profesinių siekių lygis yra būdingas beveik visiems tyrime dalyvavusiems respondentams. Remiantis pateiktais tyrimo rezultatais galima teigti, kad žemas pasitenkinimas darbu yra susijęs su emociniu išsekimu bei depersonalizacija, nors nustatyti koreliaciniai ryšiai rodo vidutinę teigiamą priklausomybę. Žvelgiant į rezultatus galima teigti, kad slaugytojos, kurių pasitenkinimas darbu yra žemesnis, yra dažniau

linkusios patirti emocinį išsekimą ir depersonalizaciją. Išvados. 1. Įvertinus tiriamųjų pasitenkinimo darbu bendrą įvertį, galima teigti, jog tiriamieji yra nei patenkinti nei nepatenkinti savo atliekamu darbu (vidutinis pasitenkinimas darbu). Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti pagal slaugytojų išsilavinimą, darbo pamainą. Analizuojant amžių, darbo stažą, darbo krūvį ir pasitenkinimą darbu statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti. 2. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukšto lygio depersonalizacijos paplitimas būdingas 88 proc. respondentų, aukšto lygio emocinis išsekimas būdingas 49 proc. respondentų, tačiau tyrimo rezultatai atskleidžia, kad aukštas profesinių siekių lygis yra būdingas beveik visiems tyrime dalyvavusiems respondentams. Slaugytojai patiriantys profesinį perdegimą rinkosi nežalingus įpročius, o atsipalaidavimo būdus padedančius įveikti kilusias problemas.3.Tyrimo metu analizuojant profesinio perdegimo ir pasitenkinimo darbu sąsajas gauti rezultatai parodė, kad slaugytojų jaučiamo pasitenkinimo darbu ir patiriamo profesinio perdegimo tarpusavio sąsajas, rastos žemos arba vidutinės šių kintamųjų koreliacijos.

Gabrielė Laurinavičienė. „Relationships between nurses job satisfaction and burnout." Master's thesis. Work supervisor- Vitalija Gerikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty, Nursing Clinic. Kaunas, 2024, p.64

The purpose of the study is to assess the relationship between nurses' job satisfaction and professional burnout.

Research tasks. 1. To investigate nurses' job satisfaction and its determining factors. 2. To determine the prevalence of professional burnout among nurses and the factors that determine it, ways to overcome it. 3. To assess the relationship between nurses' job satisfaction and professional burnout.

Research methodology. A quantitative scientific study was conducted. An anonymous questionnaire was used during the study, consisting of the CAGE Problem Alcohol Use Questionnaire, the Paul E. Spector Job Satisfaction Questionnaire, the Fagerstrom Nicotine Dependence Questionnaire and questions about burnout at work according to the Maslach Burnout Inventory method. The study was conducted from 2022.06.01 to 2022.12.31. During the study, 300 paper, anonymous questionnaires were distributed to nurses of the Republic of Šiauliai Hospital, 279 nurses responded to the questionnaires submitted (study response rate 93 percent).

Results: Based on the summary scale estimates, it can be stated that respondents are most satisfied with management, colleagues, and the nature of work. Respondents are least satisfied with promotion opportunities, privileges and benefits, and opportunities for recognition. After evaluating the overall job satisfaction score of the subjects, which consists of a total score of 125.32 ±6.21, which shows a contradictory result and can be interpreted that the subjects are neither satisfied nor dissatisfied with their work. The lowest job satisfaction score is 105 points, the highest – 140 points. The highest overall job satisfaction score was determined in the 36-45 age group (126.06±6.49). The lowest overall job satisfaction score was determined in the 56 years and older age group (123.5±6.57). The lowest overall job satisfaction score was determined in the group of respondents with 1-5 years of work experience (130.66±30.43) and 21 years and more (130.02±33.56). The results of the study also reveal that the highest overall job satisfaction score was found in the group of respondents with higher education (127.3±5.63). The lowest overall job satisfaction score was found in the group of respondents with higher non-university (collegiate) education (124.26±6.03). The results of the study revealed that the prevalence of high levels of depersonalization is characteristic of 88 percent. of respondents, high levels of emotional exhaustion are characteristic of 49 percent. of respondents, however, the results of the study reveal that a high level of professional aspirations is characteristic of almost all respondents who participated in the study. Based on the presented results of the study, it can be stated that low job satisfaction is related to emotional exhaustion and depersonalization, although the established correlations indicate a moderate positive dependence. Looking at the results, it can be stated that nurses with lower job satisfaction are more likely to experience emotional exhaustion and depersonalization.

Conclusions. 1. After evaluating the overall assessment of job satisfaction of the subjects, it can be stated that the subjects are neither satisfied nor dissatisfied with their work (average job satisfaction). Statistically significant differences were identified according to the nurses' education and work shift.

When analyzing age, length of service, workload and job satisfaction, no statistically significant differences were identified. 2. The results of the study revealed that the prevalence of high levels of depersonalization is characteristic of 88 percent. respondents, high levels of emotional exhaustion are characteristic of 49 percent. respondents, however, the results of the study reveal that a high level of professional aspirations is characteristic of almost all respondents who participated in the study. Nurses experiencing burnout chose harmless habits and relaxation methods that helped them overcome the problems they encountered. 3. The results obtained during the study, analyzing the links between burnout and job satisfaction, showed that low or medium correlations were found between the job satisfaction felt by nurses and the burnout they experienced.