Taikinių terapijos efektyvumo įvertinimas pacientams sergantiems metastazavusiu inkstų vėžiu

Abstract

Galimybė gydyti taikinių terapija sunitinibu pacientus, sergančius metastazavusiu inkstų vėžiu, Lietuvoje atsirado 2008 metais. Pacientui gydymas sunitinibu buvo parenkamas atsižvelgiant į prognozines grupes, kurios buvo sudarytos pagal Motzer kriterijus. Lietuvoje iki 2012 metų vienintelė kompensuojama valstybės lėšomis taikinių terapija buvo I-os eilės gydymas sunitinibu, nuo 2012 metų – gydymas sunitinibu ir pazopanibu, nuo 2014 metų tapo kompensuojamas II-os eilės gydymas aksitinibu. Pacientų prognozinis modelis pagal Heng pradėtas naudoti Lietuvoje nuo 2014 metų. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti taikinių terapijos efektyvumą analizuojant pacientų, sirgusių metastazavusiu inkstų vėžiu laiko iki ligos progresavimo bei bendrojo išgyvenamumo trukmę, išanalizuoti Motzer ir Heng modelių prognozinę vertę klinikinėje praktikoje. Buvo išanalizuotos 71 paciento, kuriems buvo diagnozuota metastazavusi inkstų karcinoma, ambulatorinių kortelių ir ligos istorijų duomenys. Pacientai buvo gydyti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir filiale Kauno onkologijos ligoninėje nuo 2008 metų sausio mėn. iki 2012 metų gruodžio mėn. Į retrospektyvinį klinikinį tyrimą buvo įtrauktas 71 pacientas: 49 pacientai buvo analizuoti pagal Motzer prognozinį modelį, 48 – pagal Heng prognozinį modelį. Abejuose modeliuose pacientai buvo suskirstyti į 3 grupes: geros, vidutinės ir blogos. Bendras išgyvenamumas (BI) ir laikas iki ligos progresavimo (LLP) buvo analizuojami pagal Kaplan-Meier metodą, BI ir LLP trukmė tarp dviejų modelių buvo lyginta naudojant McNemar’s testą ir Harrel’s C indeksą. Duomenų paskutinės analizės data 2016 gegužės mėn. 1 d. Pagal Motzer kriterijus įvertinti 49 pacientai: 8 pacientai priskirti geros, 35 - vidutinės, 6 – blogos prognozės grupei. Pagal jas vertintas laikas iki ligos progresavimo bei bendras išgyvenamumas. 71,4 proc. pacientų liga progresavo: geros - 62,5 proc., vidutinės - 71,4 proc., blogos - 83,3 proc. prognozės grupės pacientų. Laiko iki ligos progresavimo mediana - 13 mėn. LLP mediana prognostinėse grupėse: geros prognozės – 60 mėn., vidutinės – 8 mėn., blogos – 2 mėn. Mirė 50 proc. geros, 77,1 proc. - vidutinės, 100 proc. blogos prognozės grupės pacientų. Bendro išgyvenamumo mediana - 19 mėn. BI prognostinėse grupėse: geros prognozės grupės - 69 mėn., vidutinės – 18 mėn., blogos – 3 mėn. Pagal Heng kriterijus įvertinti 48 pacientai. Pacientai suskirstyti į analogiškas grupes: geros prognozės grupei priskirti 7, vidutinės – 32, blogos – 9 pacientai. Liga progresavo 70,8 proc. pacientų, prognostinėse grupėse – 71,4 proc. geros, 68,8 proc. vidutinės, 100 proc. blogos prognozės grupės pacientų. Bendra laiko iki progresavimo mediana - 8 mėn., prognostinėse grupėse: geros prognozės – 60 mėn., vidutinės - 8 mėn., blogos – 4 mėn. Mirė 75,0 proc. pacientų, prognostinėse grupėse: 42,9 proc. geros, 74,2 proc. vidutinės, 100 proc. blogos prognozės grupės pacientų. Bendro išgyvenamumo mediana – 19 mėn., prognostinėse grupėse: geros prognozės – 69 mėn., vidutinės – 29 mėn., blogos – 8 mėn. McNemar testas parodė, kad tarp modelių statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p=0,247). Apskaičiuotas C-indeksas: Motzer modelio – 0,65, Heng – 0,696. Metastazavusio inkstų vėžio gydymo efektyvumas taikinių terapija yra panašus lyginant su kitų mokslinių publikacijų duomenimis. Motzer ir Heng modelių prognostinė geba statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau patikslinimui reikėtų tolesnių tyrimų bei didesnio pacientų skaičiaus.