Personalo valdymas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose
Bučiūnienė, Ilona |
Šumskas, Linas | |
Darbo tikslas: Ištirti personalo valdymą Kauno miesto pirminės asmens sveikatos įstaigose. Tyrimo metodika: Tyrimo metu apklausti Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ): viešųjų ir privačių vadovai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmame etape atliktas kokybinis tyrimas. Apklausti 4 atsitiktinai pasirinktų įstaigų (2 viešųjų ir 2 privačių) vadovai. Tyrimas buvo atliekamas interviu metodu, pateikiant iš anksto apgalvotus klausimus. Kokybinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti kokios yra personalo valdymo funkcijos PASPĮ. Antrame etape atliktas kiekybinis tyrimas. Iš viso buvo išplatintos 43 anketos visose Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose Atgal sugrįžo 41 anketa: 7 iš 9 viešųjų ir 34 iš 34 privačių pirminę asmens sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų. Tai sudaro 95,3% nuo visų išplatintų anketų. Į 35 anketas atsakė patys įstaigų vadovai, o į 6 įstaigų administratoriai. Uždaviniai: 1. Ištirti pirminės asmens sveikatos įstaigos vadovų kompetenciją personalo valdymo srityje. 2. Ištirti ir palyginti kaip atliekamos personalo valdymo funkcijos viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos įstaigose. 3. Nustatyti esmines personalo valdymo tendencijas ateityje įstaigų vadovų požiūriu. Rezultatai: Personalo vadovas yra visose 7 viešosiose PASPĮ, o tuo tarpu iš 34 privačių PASPĮ personalo vadovą turi tik 5,9 proc. Savo kompetenciją personalo valdyme aukščiau įvertino viešųjų PASPĮ vadovai. Išvados: 1. Savo kompetenciją personalo valdymo srityje viešosiose PASPĮ respondentai įvertino geriau nei privačiose. Atsiradus poreikiui visi respondentai tiek viešosiose, tiek privačiose PASPĮ informacijos apie personalo valdymą ieško seminarus, vadybos žurnaluose. Studijuojančių vadybą universitete privačiose PASPĮ buvo daugiau nei viešosiose. 2. Personalo vadovą turi visos viešosios PASPĮ ir tik 22,2% privačiųjų įstaigų. Privačioms PASPĮ sunkiausiai sekasi pritraukti naujus darbuotojus. Sunkiai reikiamų sekasi rasti gydytojų ir slaugytojų. Bendradarbiavimas tarp darbuotojų yra didesnis privačiose PASPĮ nei viešosiose. Lyginant galimybes personalui kelti kvalifikaciją privačiose PASPĮ pagalbinis personalas ir administracijos darbuotojai turi mažesnes galimybes kelti kvalifikaciją nei viešosiose. Darbuotojų karjera mažiau planuojama privačiose lyginant su viešosiomis. Pagrindinė priežastis įstaigos yra per mažos. Darbuotojų motyvaciją, darbuotojų lankstumas buvo didesni privačiose įstaigose. 3. PASPĮ vadovų nuomone esminės personalo valdymo tendencijos ateityje bus tokios: pagrindiniu sėkmės veiksniu bus laikomi įstaigos darbuotojai, didžiausia problema taps darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas, darbuotojų motyvavimo sistemų kūrimas taps vienu iš svarbiausių uždavinių, įstaigos plėsis, kils medikų darbo užmokestis.
Aim of work: to analyze the management of personnel at Kaunas city primary health care institutions. Methodology of the work: during the research, the heads of both public and private Kaunas city primary personal health care institutions (PPHCI) were polled. The research was made in two stages. In the first stage the qualitative research was made. 4 heads of accidentally chosen institution (2 public and 2 private) were polled. The research was made in the form of interview, given the questions considered in advance. The aim of qualitative research is to find out what are the functions of personnel management at PPHCI. In the second stage a quantitative research is made. There were 43 questionnaires distributed in all Kaunas city primary personal health care institutions. 41 questionnaires were returned: 7 from 9 from public and 34 from 34 from private institutions, providing primary personal health care. It makes 95,3% of all questionnaires that were distributed. 35 questionnaires were answered by the heads of these institutions and 6 by their administrators. Tasks: 1. To analyze the expertise of the heads of primary personal health care institutions in the field of personnel management. 2. To analyze and to compare how the personnel management functions are carried out in public and private primary personal health care institutions. 3. To find out fundamental future tendencies of personnel management from a viewpoint of the heads. Conclusions: 1. The respondents in public PPHCI have evaluated their competence in the field of personnel management better than the respondents in PPHCI. All the respondents both in public and private PPHCI have answered that in case there is a need they are looking for the information about personnel management by visiting seminars (lecture), reading management magazines. And those who are studying management were more in private PPHCI than in public. 2. All public PPHCI and only 22,2% of private PPHCI have a personnel manager. The most difficult for the private PPHCI is to attract new employees. The most difficult for all PPHCI is to find people to work as the doctors and nurses. Cooperation among employees is bigger in private PPHCI than in public. If to compare opportunities for the personnel to improve qualification, in private PPHCI auxiliary and administration workers have fewer opportunities to improve qualification than in public PPHCI. In comparison with public institutions the career of the employees is less planned in private PPHCI. The main reason is that the institutions are too small. If to compare the motivation of employees in PPHCI, in private institutions it is higher than in public, as well as the flexibility of the workers is higher in private institutions than in public. 3. Essential personnel management tendencies in the future according to respondents from public and private PPHCI are the following: employees will be considered as the main factor of success, the main problem will be to attract and to maintain employees, one of the most important tasks will be to create employees’ motivation systems, institutions will develop, the salary of medics will increase.