Ar netaisyklingas sąkandis turi įtakos smilkininio - apatinio žandikaulio sąnario sutrikimams?
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir tyrimo tikslas. Literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl netaisyklingo sąkandžio įtakos smilkininio- apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) sutrikimams. Tyrimo tikslas buvo nustatyti įvairių SAŽS sutrikimų dažnį ir jų ryšį su netaisyklingu sąkandžiu. Medžiaga ir metodai. Tyrimui atlikti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr.) LSMU KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje ir Ortodontijos klinikoje buvo atliktas 50 pacientų, kurie kreipėsi dėl SAŽS sutrikimų, ištyrimas. Klinikinį tyrimą sudarė trys dalys: pirmoji tyrimo dalis - ekstraoralinis tyrimas, kurį apėmė raumenų, sąnario, a/ž judesių ištyrimas; antroji dalis - intraoralinis tyrimas - okliuzijos vertinimas; trečiąją dalį sudarė SAŽS simptomų klausimynas. Rezultatai. Dažniausia SAŽS sutrikimų diagnozė tarp 50 tiriamųjų - grįžtama disko dislokacija be protarpinių užstrigimų (44%). Su skausmu susijęs SAŽS sutrikimas nustatytas 62% tiriamųjų. 96% tiriamųjų buvo nustatyta sąkandžio anomalija (sagitaline, transversaline arba vertikalia kryptimi). Dažniausia sagitalinė sąkandžio anomalija - Angle II klasė (40%). Kryžminis sukandimas nustatytas trečdaliui tiriamųjų. Visiems pacientams, kurie turėjo kryžminį sąkandį, nustatyta apatinio žandikaulio deviacija arba defleksija, , 80% iš jų skundėsi skausmu, 66% stebėta grįžtama disko dislokacija. 30% tiriamųjų nustatytas gilus sąkandis. Gilus sukandimas turėjo įtakos sumažėjusiam priekiniam apatinio žandikaulio judesiui. Išvados. Dažniausias SAŽS sutikimas - grįžtama disko dislokacija be protarpinių užstrigimų. Beveik visiems tiriamiesiems nustatytas netaisyklingas sąkandis. Dažniausia sąkandžio anomalija – Angle II klasė, kryžminis sąkandis bei gilus sąkandis. Remiantis šio tyrimo duomenimis netaisyklingas sąkandis turi įtakos SAŽS sutrikimams
Rationale and aim of the study. The role of malocclusion in temporomandibular joint disorders is controversial in the literature. The aim of this study was to evaluate the frequency of temporomandibular joint (TMJ) disorders and their association with malocclusion. Material and the methods. 50 patients who experienced TMJ disorders were examined in the department of Maxillo-facial surgery and the department of Orthodontics at Lithuanian University of Health Sciences. The examination consisted of three parts: first - extraoral examination which included investigation of the muscles, TMJ and lower jaw movements, the second - intraoral examiation- evaluation of occlusion, and the last one – the TMJ symptom questionnaire. Results. The most prevalent diagnosis of TMJ disorders was disk displacement with reduction without intermittent locking (44%). Pain - related TMD was found in 62%. 96% of patients had malocclusion in sagittal, transversal and/or vertical planes. The most prevalent sagittal malocclusion was Angle class II. One third of patiets had crossbite. All patients with crossbite had deviation or deflection of the lower jaw. Deep bite was found in 30% of patients. Deep bite was significantly associated with reduced anterior movement. Conclusions. The most prevalent TMJ disorder was disk displacement with reduction, which was found in about half of included patients. Nearly all of included patients had malocclusion. The most prevalent malocclusion – Angle class II, cross bite and deep bite. Based on the results of the present study, malocclusion is associated with temporomandibular joint disorders.