Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių ankstyvai metritų diagnostikai.
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas ir uždaviniai. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti specifinių žymenų panaudojimo galimybes šviežiapienių karvių metrito ankstyvajai diagnostikai. Norint pasiekti tikslą buvo pasirinkti tokie uždaviniai: nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo, melžimo trukmės, pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės kiekio, riebalų bei baltymų santykio, somatinių ląstelių skaičiaus), pieno temperatūros, kūno svorio, atrajojimo trukmės, kaip metrito ankstyvosios diagnostikos rodiklių, pokyčius bei diagnostinę vertę. Medžiagos ir metodai. Tyrimui analogų principu iš 100 šviežiapienių karvių (atsižvelgiant į amžių, veislę ir kt.) iš viso buvo atrinkta 20 šviežiapienių karvių, iš kurių formuotos tiriamosios grupės. Atsižvelgiant į praeitos laktacijos duomenis, karvės atrinktos į tyrimo grupes buvo panašaus produktyvumo. Bandomąją grupę sudarė 10 karvių, kurioms klinikinio tyrimo metu atsižvelgiant į būdingus tai ligai požymius buvo diagnozuotas vienas dažniausių susirgimų po apsiveršiavimo – metritas. Metritu sergančių karvių grupė sudaryta pagal tai ligai būdingus požymius: pakilusi rektinė temperatūra, specifinės makšties išskyros – nuo turinčių pūlių priemaišų, iki dvokiančių, vandeningų, raudonai rudos spalvos. Kontrolei analogų principu suformuota kliniškai sveikų 10 karvių grupė, iš-tirtų pagal bendrą klinikinės apžiūros planą ir fiksuojant duomenis iš bandos valdymo programos. Apie visas 20 karvių buvo surinkta informacija iš kompiuterinės bandų valdymo programos (Lely T4C). Iš šios programos buvo atrinkti duomenys apie pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo, pieno sudėties, pieno temperatūros, melžimo trukmės, atrajojimo, kūno masės, rodiklių pokyčius likus 1 – 7 paroms iki diagnozuotos ligos klinikinio pasireiškimo. Rezultatai ir išvados. Likus 7 paroms iki metrito klinikinių požymių pasireiškimo sergančių karvių pieno kiekio, laktozės, kūno svorio rodikliai ryškiausiai išsiskyrė ir buvo mažesni palyginti su sveikų karvių grupe, o elektrinis pieno laidumas (KP, KU, DP, DU) sergančių karvių tą parą buvo didesnis negu sveikųjų. Bandomosios (sergančių) karvių grupės atrajojimo trukmė per viso tyrimo laiką trumpiausia buvo likus 4 paroms iki ligos pasireiškimo lyginant su kontroline (sveikų) karvių grupe. Riebalų, riebalų – baltymų santykio ir somatinių ląstelių skaičiaus rodikliai tyrimo metu buvo didesni sergančių karvių nei sveikųjų, ir didžiausias skirtumas pastebėtas tarp lyginamųjų grupių li-kus 1 parai iki ligos pasireiškimo. Baltymų kiekis buvo didesnis sergančių karvių negu sveikų ir la-biausiai skyrėsi likus 2 paroms. Didžiausi rodiklių kaitos pokyčiai stebimi likus 7 paroms ir 1 parai iki ligos klinikinių simptomų pasireiškimo. Šis parų skaičius gali būti reikšmingas vertinant riziką susirgti metritu, o kai kurie tirti rodikliai gali būti specifiniai ankstyvam ligos diagnozavimui.
Research aim and objectives. The aim of our research was to evaluate an opportunity to use specific markers as indicators for early diagnosis of cow metritis. In order to achieve our goal there were some objects chosen: to detect and evaluate milk yield, milk electrical conductivity, milking duration, milk composition (milk fat and protein, fat/protein ratio, milk lactose, somatic cell count), milk temperature, duration of ruminating, body weight as specific indicators for early diagnosis of metritis. Materials and methods. According to the analogue principle (according to the age, breed, etc.), from 100 fresh cows in total the 20 fresh cows were sampled for research. Considering to data from previous lactation, cows were sampled for research having the same productivity status. Testing group consisted of 10 cows showing specific clinical signs of metritis. Clinical signs of cows with metritis: specific from fetid watery red – brown to purulent uterine discharge and fever. Control group consisted of 10 healthy cows by analogue principle. The data about milk yield, milk electrical conductivity, milking duration, milk temperature, milk fat and protein, fat/protein ratio, milk lactose, somatic cell count, duration of ruminating, body weight indicators were collected from herd management system named Lely T4C for both groups. All of indicators were chosen 1 – 7 days before appearance of clinical sings. Results and findings. 7 days before appearance of metritis indicators as milk yield, milk lactose and body weight were lower in group of sick cows than in group of healthy cows and milk conductivity was higher for sick cows than for healthy cows. Duration of ruminating was lowest at 4th day before detection of clinical signs in testing group comparing with control group. Fat, fat to protein ratio and somatic cell count were higher in group of sick cows than in group of healthy cows with the largest difference between both groups before 1 day until metritis. Protein levels were higher in sick cows than in healthy cows and differed most significantly second day before metritis. The greatest changes of indicators were found out 7 days and 1 day before detection of clinical disease. These days could be significant of using some indicators as specific markers for early diagnosis of metritis.