Sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu atsakas į gydymą imunoterapija

Emilija Anja Kallinen. Sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu atsakas į gydymą imunoterapija. Tikslas. Įvertinti sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu atsaką į gydymą imunoterapija. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuriems skirtas gydymas imunoterapija, demografinius ir klinikinius duomenis. 2. Įvertinti sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuriems skirtas gydymas imunoterapija, atsaką į gydymą. 3. Nustatyti sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuriems skirtas gydymas imunoterapija, išgyvenamumo be ligos progreso trukmę. Metodika. Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Rinkti duomenys apie sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių vėžiu demografinius rodiklius, klinikinius ir morfologinius ligos požymius. Duomenys surinkti Microsoft Excel programoje ir analizuoti naudojant SPSS programos 29.0 versiją. Atlikta aprašomoji duomenų statistinė analizė. Skirtumai tarp požymių vertinti taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Išgyvenamumo be ligos progreso trukmės tikimybė apskaičiuota pagal Kaplan-Meier metodą, duomenys vertinti pagal Log-Rank ir Breslow testus. Rezultatų reikšmingumo lygmuo p<0,05. Tyrimo dalyviai. Pacientai, sergantys lokaliai išplitusiu ar metastazavusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu ir gydyti imunoterapija su arba be chemoterapijos LSMUL Kauno klinikų Chemoterapijos dienos stacionare 2020-2023 metais. Tyrimo rezultatai. Į tyrimą įtraukti 103 sergantieji lokaliai išplitusiu ar metastazavusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu: 39 (37,9 %) sergančiųjų plokščiųjų ląstelių karcinoma, 4 (3,9 %) – didelių ląstelių karcinoma ir 60 (58,3 proc. %) – adenokarcinoma. Pacientų amžiaus vidurkis – 66,4 metai (nuo 44 iki 85 metų). Adenokarcinomos histologinis tipas dažniau nustatytas tiek tarp moterų tiek tarp vyrų (80,0 % moterų ir 49,3 % vyrų) (p=0,013). 48,3 % rūkančiųjų reikšmingai dažniau nustatyta plokščialąstelinė karcinoma, o nerūkantiems – adenokarcinoma (73,3 %) (p=0,024). Skiriant pirmos eilės gydymą imunoterapija kartu su chemoterapija ar be chemoterapijos, 29 (34,0 %) sergantiesiems nustatytas dalinis atsakas, 44 (51,0 %) - stabili ligos eiga, 5 (6,0 %) - progresuojanti liga, 8 (9,0 %) nepatvirtintas ligos progresas (pseudoprogresas). Esant pseudoprogresui ir tęsiant gydymą, po 2 mėn. 6 (75,0 %) sergančiųjų buvo patvirtintas ligos progresas, 2 (25,0 %) - stabili liga ir tęstas gydymas (p<0,001). Skiriant antros eiles gydymą imunoterapija, 1 (6,0 %) sergančiajam nustatytas dalinis atsakas, 5 (29,0 %) proc. stabili liga, 7 (41,0 %) progresuojanti liga ir 4 (24,0 %) nepatvirtintas ligos progresas. Esant pseudoprogresui ir tęsiant gydymą, 3 (75,0 %) patvirtintas ligos progresas ir 1 (25 %) - stabili liga ir tęstas gydymas (p=0,003). Reikšmingai ilgesnė išgyvenamumo iki ligos progreso progreso trukmės mediana nustatyta pacientams, gydytiems I eilės imunoterapija (23 mėnesiai, p=0,027). Pacientų, gydytų I eilės imunoterapija su ar be chemoterapijos, išgyvenamumo be ligos progreso trukmei reikšmingos įtakos turėjo paskirta vaistų schema (p=0,005) ir aukšta PD-L1 baltymo raiška (p=0,003). Vertinant II eilės gydymą gavusių pacientų išgyvenamumo be ligos progreso trukmę, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Išvados. 1. Sergantiems NSLPV abiems lytims (p=0,013) ir nerūkantiems pacientams dažniau nustatoma adenokarcinoma, rūkantiems – plokščialąstelinė karcinoma (p=0,024). 2. Skiriant pirmos eilės imunoterapiją kartu su ar be chemoterapijos jaunesniems nei 65 metų pacientams, gautas statistiškai reikšmingai geresnis dalinis atsakas (p=0,042). Stebima geresnio dalinio atsako į gydymą pirmos eilės imunoterapija su ar be chemoterapijos tendencija vyrų grupėje, lyginant su moterimis (p=0,059). Antros eilės imunoterapija gydytiems pacientams statistiškai reikšmingų atsako ypatumų ir skirtumų nenustatyta. 3. Nustatyta, kad reikšmingai ilgiausia išgyvenamumo be ligos progreso buvo pasiekta pacientų, gydytų pirmos eilės imunoterapija pembrolizumabu lyginant su pirmos eilės imunoterapija su chemoterapija (p=0,005) ir antros eilės imunoterapija (p=0,027). Ilgesnei išgyvenamumo be ligos progreso trukmės medianai pacientams, gydytiems pirmos eilės imunoterapijos schema, reikšmingos įtakos turėjo nustatyta teigiama aukšta PD-L1 raiška (p=0,003).

Emilija Anja Kallinen. Response to Immunotherapy Treatment in Patients with Non-small Cell Lung Cancer Aim of the study. The aim of this study is to evaluate the response to immunotherapy treatment in patients with non-small cell lung cancer. Research goals. 1. To evaluate demographic and clinical data of patients with non-small cell lung cancer receiving immunotherapy 2. Evaluate the response to immunotherapy in patients with non-small cell lung cancer. 3. To determine the progress-free survival of patients with non-small cell lung cancer receiving immunotherapy.
Research methods. A retrospective study was performed. Data were collected on demographic indicators, clinical and morphological signs of the disease of patients with non-small cell cancer. Data was collected in Microsoft Excel worksheet and analyzed using the SPSS 29.0 program package. Descriptive statistical analysis of the data was performed. Differences between traits were assessed using the Chi-square (χ2) test. The probability of median progression-free survival and its probability was calculated using the Kaplan-Meier method and evaluated using the Log-Rank and Breslow tests. Statistical significance of the results is p<0,05. Subjects. Patients with advanced non-small lung cancer and treated with immunotherapy with or without chemotherapy at LUHS Hospital Kaunas Clinics Chemotherapy Inpatient Clinic during the years 2020-2023. Results. The study included 103 patients with locally advanced or metastatic non-small cell lung cancer: 39 (37.9%) with squamous cell carcinoma, 4 (3.9%) with large cell carcinoma, and 60 (58.3%) with adenocarcinoma. The average age of patients is 66.4 years (from 44 to 85 years). The histological type of adenocarcinoma was more common in both women and men (80.0% of women and 49.3% of men) (p=0.013). Squamous cell carcinoma was found significantly more frequently in 48.3% of smokers, and adenocarcinoma (73.3%) in non-smokers (p=0.024). When first-line immunotherapy with or without chemotherapy was appointed, 29 (34.0%) patients had a partial response, 44 (51.0%) had stable disease, 5 (6.0%) had progressive disease, 8 (9 .0%) unconfirmed disease progression (pseudoprogression). In case of pseudoprogression and continuing treatment, after 2 months disease progression was confirmed in 6 (75.0%) patients, 2 (25.0%) had stable disease and continued treatment (p<0.001). When second-line immunotherapy treatment was given, 1 (6.0%) patient had a partial response, 5 (29.0%) had stable disease, 7 (41.0%) progressive disease, and 4 (24.0%) unconfirmed disease progression. In case of pseudoprogression and continued treatment, after 2 months 3 (75.0%) had confirmed disease progression and 1 (25%) - stable disease and continued treatment (p=0.003). A significantly longer median survival time to disease progression was found in patients treated with first-line immunotherapy (23 months, p=0.027). In patients treated with first-line immunotherapy with or without chemotherapy, the duration of progression-free survival was significantly influenced by the prescribed drug regimen (p=0.005) and high PD-L1 expression (p=0.003). No statistically significant difference was found in the median progression-free survival of patients who received second-line immunotherapy treatment. Conclusions. 1. Adenocarcinoma is more frequently diagnosed in both sexes (p=0.013) and non-smokers, whereas squamous cell carcinoma is predominant in smokers (p=0.024) 2. A statistically significantly better partial response (p=0.042) was obtained when first-line immunotherapy was administered to patients younger than 65 years of age. A trend of better partial response was observed in the male group compared to the female group (p=0.059). No statistically significant response characteristics and differences were found in patients who received second-line treatment. 3. It was found that patients treated with first-line pembrolizumab immunotherapy had a significantly longer median progression-free survival compared to first-line immunotherapy with chemotherapy (p=0.005) and second-line immunotherapy (p=0.027). Longer median progression-free survival in patients treated with the first-line immunotherapy regimen was significantly influenced by positive high PD-L1 expression (p=0.003).