Kūdikių hidroterapija ir nardymas: poveikio judesių raidai ir tėvų požiūrio į šių metodikų naudą tyrimas
Alionytė, Vytautė |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas. Ištirti hidroterapijos ir nardymo poveikį kūdikių judesių raidai bei išanalizuoti tėvų požiūrį į šių metodikų naudą. Uždaviniai. 1) Įvertinti hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų sąsajas su kūdikių judesių raidos pokyčiais; 2) Nustatyti bendro vaiko sergamumo, kitų lavinamuoju tikslu lankomų užsiėmimų bei tėvų amžiaus ir išsilavinimo sąsajas su kūdikių judesių raida ir jos pokyčiais; 3) Išsiaiškinti tėvų požiūrį į hidroterapijos ir nardymo poveikį kūdikio raidai. Tyrimo metodika. Poveikio grupės tiriamiesiems buvo taikoma 16 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų, o kontrolinei grupei 3 mėnesius nebuvo taikomas joks poveikis. Judesių raida vertinta PDMS-2 skale bei kūdikio tėvai pildė tyrimo autorės sudarytas anketas. Tyrime dalyvavo 47 kūdikiai, kuriems, tėvų žiniomis, nebuvo diagnozuotas raidos sutrikimas ir jie nelanko kineziterapijos užsiėmimų, bei šių kūdikių tėvai. Tiriamieji buvo suskirstyti į poveikio (n=24) bei kontrolinę (n=23) grupes. Darbo išvados. 1. Hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus lankančių kūdikių stambiosios motorikos raidos koeficientas po 8 užsiėmimų statistiškai reikšmingai nepakito (p>0,05), tačiau po 16 užsiėmimų statistiškai reikšmingai padidėjo 2 proc. (p<0,05). Statistiškai reikšmingo judesių raidos skirtumo tarp kontrolinės ir poveikio grupės po 16 užsiėmimų nebuvo pastebėta. 2. Mamos išsilavinimas ir tėvų amžius buvo tiesiogiai ir statistiškai reikšmingai susiję su kūdikio stambiosios motorikos raida: aukštesnio išsilavinimo mamų ir vyresnių tėvų kūdikių stambiosios motorikos raidos koeficientas buvo aukštesnis (p<0,01). Tėvų amžius, išsilavinimas, kiti kūdikių lankomi lavinamieji užsiėmimai bei sergamumas neturėjo įtakos kūdikių judesių raidos pokyčiui lankant hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus (p>0,05). Hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos vaikų sergamumui (p>0,05). 3. Poveikio grupės tiriamųjų mamų požiūriu hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai teigiamai veikia kūdikio miegą ir judesių raidą, tačiau užsiėmimų poveikio kūdikio apetitui nepastebėta. Mamų požiūris į kūdikių nardymo metodą yra teigiamas.
The aim. To determine hydrotherapy and diving effect on infants’ motor development and to analyze parents’ attitudes about the benefits of these methods. The tasks were. 1) To evaluate the relationship between hydrotherapy and diving occupations and changes of infants’ motor development; 2) To determine the relationships between general morbidity, another educational occupations, parents’ age, education and changes of infants’ motor development; 3) To analyze parents’ attitudes towards hydrotherapy and diving effects on infant’s development. Methods. Expertimental group had 16 hydrotherapy and diving occupations (twice a week) while control group had no occupations for a period of 3 months. Motor developement was tested by PDMS-2 scale. Parents filled questionnaires (created by study author). Material. The study involved 47 infants which were not diagnosed with development delays and those infants did not have any another physical therapy procedures, and those infants’ parents. The subjects were divided into two groups – control group (n=23) and experimental group (n=24). Conclusions. 1. There were no statistically significant changes in experimental group infants’ movement development after 8 hydrotherapy and diving sessions (p>0,05) but after 16 sessions infants movement development scores statistically significant increased 2 percent (p<0,05). Comparing the results between groups there were no statistically significant changes of movement developement after 16 sessions. 2. Mother’s education and higher age of parents were statistically significant and directly related with infants’ gross motor development: the higher mother‘s education and higher age of parents the better the infant motor development scores (p<0,05) yet parents’ age and education, other educational occupations and morbidity had no statistically significant influence for infants’ gross motor development changes in experimental group during the study (p>0,05). Infants’ hydrotherapy and diving had no influence for infants’ morbidity (p>0,05). 3. From the point of view of experimental group mothers hydrotherapy and diving have positive influence to infants’ sleep and movement development yet influence to infants appetite was not observed. Experimental group mothers’ attitudes towards diving method benefits were positive.