Gydytojų rezidentų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir psichologinės gerovės sąsajos
Kalibataitė, Dovilė |
Recenzentas / Reviewer |
Kalibataitė D. (2024). Gydytojų rezidentų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir psichologinės gerovės sąsajos (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: dr. Jolanta Žilinskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 59 p.
Metodai. Tyrime dalyvavo 93 gydytojai rezidentai (77 moterys ir 16 vyrų), kurie pildė internetinę apklausą, sudarytą iš LPGS, COPSOQ ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynų (skirti psichologinės gerovės, psichosocialinių veiksnių darbe ir pasitenkinimo darbu vertinimui). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS (IBM SPSS Statistics 26.0) duomenų analizės paketu. Skirtumai tarp demografinių grupių buvo ieškomi naudojant vienfaktorinę ANOVA, Stjudent t 2 nepriklausomoms imtims, Mano-Vitnio ir Kruskalio-Valis kriterijus. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Atliekant pagrindinius skaičiavimus naudota tiesinė regresija.
Rezultatai. Gydytojai rezidentai, turintys romantinį partnerį pasižymi aukštesniu pasitenkinimo darbu lygiu (p=0,018) ir geresniais psichologinės gerovės rodikliais (p=0,02), nei tie, kurie romantinio partnerio neturi. Gydytojai rezidentai, sergantys lėtinėmis ligomis, pasižymi žemesniu pasitenkinimo darbu lygiu (p=0,017), yra labiau veikiami neigiamų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių (p=0,001) ir prastesniais psichologinės gerovės balais (p<0,001) nei tie, kurie jokiomis lėtinėmis ligomis neserga. Gydytojai rezidentai, kurie mokosi VU, susiduria su daugiau neigiamų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių nei tie, kurie mokosi LSMU (p=0,04). Darbe buvo nustatytos sąsajos tarp pasitenkinimo darbu, psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir psichologinės gerovės komponentų gydytojų rezidentų imtyje. Psichosocialiniai darbo veiksniai daro neigiamą įtaką pasitenkinimui darbu. Psichologinės gerovės subskalės pasitenkinimas pragyvenimo lygiu ir pasitenkinimas santykiais su artimaisiais daro teigiamą įtaką pasitenkinimui darbu. Taip pat tyrimo metu atlikti skaičiavimai parodė, kad psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai daro neigiamą įtaką tiek vidiniams, tiek išoriniams pasitenkinimo darbu aspektams.
Išvados. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir psichologinės gerovės komponentai daro įtaką gydytojų rezidentų pasitenkinimui darbu.
Raktažodžiai. Gydytojai rezidentai, psichologinė gerovė, psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, pasitenkinimas darbu.
D. Kalibataitė (2024). Associations Between Psychosocial Work Environment Factors and Psychological Well-Being Among Medical Residents (Master’s Thesis in Clinical Health Psychology). Supervisor: Dr. Jolanta Žilinskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 59 p.
Methods. The study involved 93 medical residents (77 women and 16 men) who completed an online survey consisting of the General Psychological Well-Being Index (LPGS), the Copenhagen Psychosocial Questionnaire (COPSOQ), and the Minnesota Satisfaction Questionnaire (MSQ) (used to assess psychological well-being, psychosocial factors at work, and job satisfaction). Statistical data analysis was performed using SPSS (IBM SPSS Statistics 26.0). Differences between demographic groups were examined using one-way ANOVA, Student's t-test for two independent samples, Mann-Whitney, and Kruskal-Wallis tests. A p-value of <0.05 was considered statistically significant. Linear regression was used for the main calculations.
Results. Medical residents with a romantic partner reported higher levels of job satisfaction (p=0.018) and better psychological well-being (p=0.02) compared to those without a romantic partner. Residents with chronic illnesses exhibited lower job satisfaction (p=0.017), were more affected by negative psychosocial work environment factors (p=0.001), and had lower psychological well-being scores (p<0.001) than those without chronic illnesses. Residents studying at Vilnius University (VU) faced more negative psychosocial work environment factors than those studying at the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) (p=0.04). The study identified associations between job satisfaction, psychosocial work environment factors, and components of psychological well-being among the sample of medical residents. Psychosocial work factors negatively impacted job satisfaction. The subscales of psychological well-being, satisfaction with living standards, and satisfaction with relationships with close ones positively influenced job satisfaction. The calculations also showed that psychosocial work environment factors negatively affected both intrinsic and extrinsic aspects of job satisfaction.
Conclusions. Psychosocial work environment factors and components of psychological well-being influence job satisfaction among medical residents.
Keywords. Medical residents, psychological well-being, psychosocial work environment factors, job satisfaction.