Apatinių kandžių tvirtumas, atkuriant juos laminatėmis , kai preparacija atliekama emalio ir dentino riboje
Paulauskas, Juozas |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas. Kliniškai apatinių kandžių atkūrimas laminatėmis yra sudėtinga procedūra dėl mažų vainiko matmenų, o mokslinių tyrimų su apatiniais kandžiais, atkurtais laminatėmis, atlikta mažai.
Darbo tikslas. Įvertinti apatinių kandžių tvirtumą, atkuriant juos presuotomis IPS e.max laminatėmis emalio ir dentino riboje, ir palyginti su sveikais dantimis.
Medžiagos ir metodai. Atrinkti 38 apatiniai kandžiai sveikais vainikais. I grupė buvo kontrolinė, sudarė 16 dantų. II ir III grupė buvo tiriamosios, sudarė 11 ir 11 dantų. II grupėje dantys restauruoti laminatėmis emalio riboje. III grupėje dantys restauruoti laminatėmis dentino riboje. Preparacija atlikta pagal Galip Gurel rekomendacijas. Abiejose grupėse atlikta 2mm kandamojo krašto redukcija, laiptelio storis: II - 0,3 mm, III - 0,5mm. Laminatės pagamintos iš presuotos IPS e.max keramikos pagal rekomendacijas. Pricementuota naudojant Variolink Esthetic DC rinkinį pagal rekomendacijas. Dantys nulaužti universaliame testavimo aparate Tinius Olsen H10KT. Nustatytos maksimalios lūžio vertės, ištirti lūžio tipai.
Rezultatai. I grupės vidutinės lūžio vertės – 553,42 N., II – 485,57 N., III – 372,95N. Lyginant I ir II grupes p=0.084, lyginant I ir II, II ir III grupes p=0.0006 ir p=0.0201 atitinkamai. I grupėje 87,5% lūžo CEJ riboje, II - 63,6%, III - 50% ir 40% kandamajame krašte. Daugiausia atsicementavo III grupėje (60%) iš jų 80% buvo adhezinis lūžis.
Išvados. Pagal statistinius skaičiavimus sveiki dantys ir dantys atkurti laminatėmis emalio riboje yra vienodai tvirti, dantys atkurti laminatėmis dentino riboje yra silpniausi, daugiausia atsicementuoja ir lūžta restauracijos riboje.
Relevance of the problem. Lower incisor restoration with veneers is a complicated procedure in clinical practice because of small crown dimensions and there is little science research done on mandibular incisor restoration with veneers.
Aim of the work. Evaluate mandibular incisor strength, restored with IPS e.max veneers, when prepared on enamel and dentin surface and compare with intact teeth.
Materials and methods. 38 extracted mandibular incisors were assigned to groups. I group was control with 16 intact teeth. 11 teeth in group II were prepared for 0.3mm thick veneers on enamel surface, 11 teeth in group III were prepared for 0.5mm thick veneers on dentin surface. There was 2mm incisal reduction in both groups. Veneers were fabricated from pressable IPS e.max ceramic and cemented using Variolink Esthetic DC kit. Teeth were tested in universal testing machine Tinius Olsen H10KT. Highest fracture values were recorded and fracture types were analysed.
Results. I group fracture load was 553,42 N., II – 485,57 N., III – 372,95N. When comparing I and II group p=0.084. Comparing I and II, II and III group p=0.0006 and p=0.0201. In I group 87,5% fractured at CEJ, II - 63,6%, III - 50%. Failure was mostly cohesive in III group (80%).
Conclusion. Intact incisors and incisors restored with veneers on enamel surface are equally strong. Veneers cemented to dentin resulted in significant strength loss.