Šilinių viržių (Calluna vulgaris L.) fitocheminės sudėties ir antioksidantinio aktyvumo tyrimas

Abstract

Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos regionuose natūraliai augančių Calluna vulgaris žolės fenolinių ir triterpeninių junginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei įvertinti antioksidantinio aktyvumo įvairavimą. Tyrimo objektas ir metodai: tyrimo objektas – natūraliai Lietuvoje augančių šilinių viržių žolė, surinkta iš 10 skirtingų augaviečių žydėjimo metu: Varėnos raj., Prienų raj., Šakių raj., Tauragės raj., Kauno raj., Jurbarko raj., Kazlų Rūdos ir Druskininkų miestų savivaldybių. Bendras fenolinių junginių kiekis šilinių viržių ėminiuose nustatytas spektrofotometriniu metodu – Folin-Ciocalteu. Proantocianidinų kiekio nustatymas atliktas spektrofotometriniu metodu, naudojant DMCA reagentą. Antioksidantinis aktyvumas nustatytas naudojant ABTS ir FRAP metodus. Fenolinių ir triterpeninių junginių kokybinė ir kiekybinė analizė atlikta efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodu. Rezultatai ir išvados: didžiausias bendras fenolinių junginių ir proantocianidinų kiekis identifikuotas Šakių rajone, Paryžinės miške surinktuose augalinės žaliavos ėminiuose, atitinkamai 55,54 ± 2,48 mg/g ir 8,6 ± 0,38 mg/g (p<0,05). Antiradikalinis aktyvumas skirtinguose Lietuvos regionuose surinktuose šilinių viržių ėminiuose kito nuo 1325,7 ± 87,62 µmol/g iki 1896,4 ± 118,79 µmol/g. Stipriausiu antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo Paryžinės miške (Šakių raj.) surinkti augalinės žaliavos mėginiai – 1896,4 ± 118,79 µmol/g (p<0,05). Vidutinis redukcinis aktyvumas tarp dešimties skirtingų augaviečių siekia 510,308 µmol/g. Stipriausiu redukciniu aktyvumu pasižymi Jurbarko rajone, Kalnėnų miške surinkti šilinių viržių mėginiai – 811,47 ± 63,14 µmol/g (p<0,05). Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu identifikuota septyniolika skirtingų fenolinių junginių: 4-O-kafeoilchino rūgštis, 3,5-dikafeoilchino rūgštis, astragalinas, avikuliarinas, kavos rūgštis, chlorogeno rūgštis, epikatechinas, hiperozidas, izokvercetrinas, kemferolis, neochlorogeno rūgštis, proantocianidinas A1, proantocianidinas B2, proantocianidinas B3, protokatecho rūgštis, kvercetinas, kvercetino-3-arabinopiranozidas. Skirtingose Lietuvos cenopopuliacijose surinktuose augalinės žaliavos ėminiuose dominuojantis junginys yra chlorogeno rūgštis. Atlikus triterpeninių junginių kokybinį ir kiekybinį nustatymą aptikta trylika triterpeninių junginių: oleonolio rūgštis, ursolio rūgštis, maslino rūgštis, korosolio rūgštis, betulino rūgštis, betulinas, eritrodiolis, uvaolis, lupeolis, β-amirinas, β-sitosterolis, α-amirinas ir friedelinas. Skirtingose augavietėse surinktų šilinių viržių mėginiuose vyraujantis triterpeninis junginys yra ursolio rūgštis.