Regos funkcijų sutrikimai galvos smegenų traumų metu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Milda Vabalaitė Darbo pavadinimas: Regos funkcijų sutrikimai galvos smegenų traumų metu Tyrimo tikslas: Atlikti galvos smegenų traumos sąlygojamų regos funkcijų pokyčių analizę. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti dažniausius regos funkcijų sutrikimus įvykus galvos smegenų traumai. Nustatyti dažniausias pažeidimų lokalizacijas galvos smegenų traumų metu. Įvertinti sąsajas tarp galvos smegenų pažeidimo lokalizacijos ir regos funkcijų sutrikimų. Metodai: Atlikta retrospektyvi klinikinių duomenų analizė, naudojant ligos istorijų duomenis. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: asmenys ne jaunesni nei 18 metų, nustatyta diagnozė – intrakranijinis sužalojimas (TLK-10-AM S06), įvertintos regos funkcijos, atlikti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 ,,Statistical Package for Social Sciences“ ir Microsoft Office Excel 2010 programinius paketus. Hipotezė apie matuojamų požymių reikšmių normalųjį skirstinį tikrinta taikant Kolmogorov-Smirnov testą. Kiekybiniai duomenys tarp dviejų nepriklausomų grupių lyginti taikant neparametrinį Mann-Whitney U kriterijų. Kokybinių požymių sąsajoms vertinti taikytas Chi kvadrato (χ2) požymių nepriklausomumo kriterijus. Ryšio stiprumui tarp dviejų kokybinių požymių įvertinti taikytas Kramerio koeficientas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingas, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį (p < 0,05). Tyrimo rezultatai: Išanalizuotos 359 galvos smegenų traumą (GST) patyrusių asmenų ligos istorijos. Į tyrimą įtraukti 266 vyrai (74,09 proc.) ir 93 moterys (25,91 proc.). Vidutinis ligonių amžius buvo 57,12 (19,82) metai, mediana 58 (min 18; maks 101) metai. Mirė 4 (1,11 proc.) į tyrimą įtraukti pacientai. Dažniausia GST priežastis buvo kritimas iš savo ūgio – 118 (40,13 proc.), antroje vietoje – kritimas iš aukštai – 65 (22,11 proc.) atvejai. Sunkią GST patyrė 18 (5,01 proc.), vidutinę – 41 (11,42 proc.), lengvą – 300 (83,56 proc.) pacientų. Dažniausiai pažeistos galvos smegenų sritys buvo kaktinė skiltis – 260 (72,42 proc.) atvejų ir smilkininė skiltis – 188 (52,36 proc.) atvejai. Dažniausi regos funkcijų sutrikimai buvo sunkumas atmerkti / užmerkti vokus – 138 (38,44 proc.) atvejai, akių judesių sutrikimai nustatyti 45 (12,53 proc.) asmenims. Dažniausiai diagnozuotas regos lauko defektas buvo homoniminė hemianopsija – 14 pacientų (sutrikimas 28 (3,9 proc.) akyse). Nustatyta vidutinio stiprumo priklausomybė tarp homoniminės hemianopsijos ir pakaušinės skilties pažeidimo (r = 0,522, p ˂ 0,001). Išvados: Dažniausi regos funkcijų sutrikimai įvykus GST – vokų užmerkimo ir / arba atmerkimo patologija ir akies judesių sutrikimai. Dažniausiai pažeidžiamos sritys GST metu – kaktinė ir temporalinė galvos smegenų skiltys. Nustatyta vidutinio stiprumo priklausomybė tarp homoniminės hemianopsijos ir pakaušinės skilties pažeidimo.
Author: Milda Vabalaitė Title: Traumatic Brain Injury: Associations with Visual Functions Aim of the study: To evaluate associations between results of ophthalmological evaluation and traumatic brain injury. Objectives: To determine visual dysfunctions associated with traumatic brain injury. To determine the most common localizations of lesions in traumatic brain injury. To evaluate the correlation between the localization of traumatic brain injury and visual impairment. Methods: A retrospective analysis of clinical data was performed. The inclusion criteria were as follows: age ≥ 18, confirmed diagnosis of intracranial injury (ICD-10-AM S06), evaluation of visual functions, data of cerebral computed tomography (CT) or magnetic resonance imaging (MRI) examinations. Statistical analysis was performed using the IBM SPSS 23.0 Statistical Package for Social Sciences and Microsoft Office Excel 2010 software packages. Normality of the distribution was tested with Kolmogorov-Smirnov test. Mann-Whitney U test was conducted to compare non-parametric values. The criterion of independence (homogeneity) of Chi-square (χ2) features was used to evaluate the links of qualitative features. The Kramer coefficient was used to evaluate the strength of the link between the two qualitative features. Differences were considered statistically significant when p < 0.05. Results: Case histories of 359 individuals with traumatic brain injury (TBI) were analyzed. The study included 266 men (74.09 %) and 93 women (25.91 %). The mean age of patients was 57.12 (19.82) years, median 58 (min 18; max 101) years. Four (1.11 %) patients enrolled in the study have died. A fall from persons height (low fall) was the leading cause of TBI – 118 (40.13 %) cases, a fall from high height with 65 (22.11%) cases was in second place. Severe TBI was experienced by 18 (5.01 %), moderate by 41 (11.42 %), and mild by 300 (83.56 %) patients. The most frequently affected areas of the brain were the forehead – 260 (72.42 %) cases and the temporal lobe – 188 (52.36%) cases. The most common visual impairment was difficulty opening / closing the eyes – 138 (38.44 %) cases. Eye movement disturbances were found in 45 (12.53 %) individuals. Homonymous hemianopia was the most common diagnosed visual field defect – 14 persons (28 (3.9 %) eyes). A moderate dependence between homonymous hemianopia and occipital lobe lesion was found (r = 0.522, p ˂ 0.001). Conclusions: The most common visual disturbances after TBI are pathology of the eyelids and ocular movement disorders. The most vulnerable areas in TBI are the forehead and temporal lobe. A moderate dependence was found between homonymous hemianopia and occipital lobe lesion.