Elektroninių sveikatos sistemų reikšmė slaugytojo darbo efektyvumui
Dulskytė, Marija |
Recenzentas / Reviewer |
Marija Dulskytė. Elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmė slaugytojų darbo efektyvumui. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 77 p. Tikslas: įvertinti elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmę slaugytojų darbo efektyvumui. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti ir palyginti taikomų elektroninių sistemų poveikį slaugytojų, dirbančių valstybiniuose ir privačiuose sveikatos priežiūros centruose. 2) Įvertinti slaugytojų patirtis naudojantis elektroninėmis sveikatos priežiūros sistemomis. 3) Įvertinti slaugytojų patirtis diegiant slaugos elektroninę dokumentaciją. Tyrimo metodika. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti slaugytojai. Tyrime dalyvavo 20 respondentų, dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys (n=14, 70 proc.), vyrai sudarė 30 proc. (n=6). Iš visų respondentų 13 (65 proc.) buvo dirbantys LSMUL Kauno klinikų stacionaro skyriuose, o 7 (35 proc.) dirbo UAB „Bioklinika“. Tiriamieji buvo atrinkti “sniego gniūžtės” atrankos būdu. Visi tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė raštiškus sutikimus bei buvo informuoti apie galimybę, kad bet kuriuo metu gali pasitraukti iš tyrimo. Pusiau struktūruoti interviu buvo vykdomi 2024 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais. Interviu įrašai buvo transkribuoti, bendra pokalbių trukmė 4 valandos, 12 minučių. Gauti 27 puslapiai transkribuoto teksto. Gauti duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tiriamieji - bendrosios praktikos slaugytojo licenciją turintys slaugytojai. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos turi teigiamą poveikį slaugytojų darbo efektyvumui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Nustatyta, kad viešųjų gydymo įstaigų slaugos praktikos specialistai dažniau įtraukia pacientus į sveikatos priežiūros procesus, naudojant elektronines sveikatos priežiūros sistemas. Abiejuose gydymo sektoriuose dirbantys slaugytojai nurodė susiduriantys su elektroninės sveikatos priežiūros sistemos techniniais trikdžiais, kurių pašalinimas atima laiką, skirtą skubių sprendimų priėmimui bei slaugytojų skaitmeninio raštingumo stoka. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai paminėjo naudojamų elektroninių sveikatos priežiūros sistemų tobulinimo reikalingumą. Atsakymų analizė parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos padeda pagerinti pacientų informacijos valdymą bei bendradarbiavimą tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų, o darbe naudojama elektroninė sveikatos priežiūros dokumentacija leidžia slaugytojams lengviau stebėti pacientų gydymo istoriją, informaciją apie vartojamus vaistus bei atliktus tyrimus, kas gerina darbo efektyvumą bei pacientų duomenų saugumą.
Marija Dulskytė. The Impact of Electronic Health Systems on Nursing Work Efficiency. Master’s thesis. Supervisor - prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2024; 77 p. The aim: to evaluate the impact of electronic health systems on nursing work efficiency. Tasks: 1) To analyze and compare the impact of applied electronic systems on nurses working in public and private healthcare centers. 2) To evaluate nurses' experiences in using electronic health systems. 3) To evaluate nurses' experiences in implementing electronic nursing documentation. Methodology. "Nurses were invited to participate in the study. A total of 20 respondents participated, with the majority being women (n=14, 70%), while men comprised 30% (n=6). Of all the respondents, 13 (65%) were employed in the inpatient departments of the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, and 7 (35%) worked at UAB ‘Bioklinika’. The participants were selected using a "snowball sampling" method. All study participants agreed to take part in the research and signed written consents, having been informed about the possibility of withdrawing from the study at any time. Semi-structured interviews were conducted between June and August 2024. The interview recordings were transcribed, with a total conversation duration of 4 hours and 12 minutes. A total of 27 pages of transcribed text were obtained. The data were processed using qualitative content analysis." Participants - Nurses who have obtained a general practice nurse license. Results and conclusions. The study results indicated that electronic health systems positively impact nursing efficiency across both public and private healthcare sectors. Nursing practitioners in public healthcare institutions are more likely to engage patients in the healthcare process through the use of electronic health systems. Nurses reported encountering technical disruptions within the electronic health system, which consume time that could otherwise be allocated to urgent decision-making. Additionally, a lack of digital literacy among nurses was highlighted as a barrier. All nurses participating in the study emphasized the need for improvements to the current electronic health systems in use. The electronic health information system enhances patient information management and facilitates collaboration among various healthcare professionals. Electronic documentation enables nurses to more easily monitor patients' treatment histories, medication details, and completed tests, thereby improving both workflow efficiency and patient data security.