Plokščiosios kerpligės sisteminio gydymo veiksmingumas ir nepageidaujami šalutiniai poveikiai
Konsultantas / Consultant | |
Recenzentas / Reviewer |
Plokščiosios kerpligės sisteminio gydymo veiksmingumas ir nepageidaujami šalutiniai poveikiai
Autorė: Robertina Cibulskaitė
Tyrimo tikslas: Įvertinti plokščiosios kerpligės sisteminio gydymo veiksmingumą ir nepageidaujamus šalutinius poveikius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti veiksmingumą dažniausiai rekomenduojamų vaistų klasikinės PK sisteminiam gydymui.
2. Nustatyti dažniausiai rekomenduojamus sisteminius vaistus bei jų veiksmingumą retų PK formų gydymui.
3. Apžvelgti dažniausiai pasitaikančias sisteminio PK gydymo nepageidaujamas reakcijas priklausomai nuo vaisto.
Tyrimo metodika: atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis kompiuterine bibliografine medicinine duomenų baze „PubMed” (MEDLINE). Paieškai pasirinktos šių raktinių žodžių kombinacijos anglų kalba: „lichen planus”, „systemic treatment”, „therapy”, „prognosis” bei naudoti filtrai: kalba „English” ir publikacijos data „10 years”. Vadovaujantis PRISMA gairėse rekomenduojamu PICOS duomenų atrinkimo modeliu sudaryti įtraukimo ir atmetimo kriterijai bei iškeltas klinikinis klausimas.
Tyrimo rezultatai: Dabartiniai klinikiniai duomenys rodo, kad apremilastas gali būti veiksmingas gydant refrakterinę odos PK, tačiau klinikinis efektyvumas ribojamas mažos imties retrospektyvinių studijų. Prednizolonas ir acitretinas buvo skiriamas kitų medikamentų fone, nes izoliuotai sukėlė dalinę simptomų regresiją odos PK sergantiems pacientams. Prednizolonas ir sekukinumabas gali būti veiksmingi diseminuotos PK valdyme, dėl prednizolono greito terapinio efekto. Nors guselkumabas reikalauja tolimesnių klinikinių tyrimų, dabartiniai duomenys nurodo teigiamą efektą mukozinei PK. Rituksimabo klinikinis pritaikymas erozinei mukozinei PK buvo nepatenkinamas. Prednizolonas (kartu su triamcinolono injekcijomis) išsiskyrė erozinės mukozinės PK gydyme, sukeldamas remisiją, todėl gali būti rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo preparatas. Nors MTX veiksmingumas erozinės mukozinės PK atveju abejotinas, jis bei antimalariniai preparatai galėtų būti alternatyva lėtinei/refrakterinei PK gydyti. MTX bei tofacitinibo poveikis išsiskyrė planopiliarinės PK valdyme. Prednizolonas siejamas su teigiamu atsaku esant atrofinei PK, tačiau objektyviam įvertinimui reikalingi tolesni tyrimai.
Išvados:
1. Klasikinės išplitusios plokščiosios kerpligės gydymui pirmo pasirinkimo sisteminis medikamentas yra prednizolonas.
2. Retoms (planopiliarinė ir erozinė gleivinių) plokščiosios kerpligės formoms gydyti efektyviausias yra metotreksatas.
3. Perspektyviausi medikamentai (greičiausias efektas, ilgalaikė remisija, vaisto saugumas) yra biologinai medikamentai, ir JAK inhibitoriai, tačiau įvertinimą apriboja klinikinių tyrimų stoka.
4. Gydant plokščiąją kerpligę prednizolonu, metotreksatu ar hidroksichlorokvinu – dažniausiai išsivysto virškinimo trakto sutrikimai. Ciklosporinu – hipomagnezemija, mikofenolato mofetilias – kepenų fermentų padidėjimas. Apremilastas bei sisteminiai retinoidai sukelia galvos skausmą bei pykinimą.
Raktiniai žodžiai: plokščioji kerpligė, sisteminis gydymas, terapija, prognozė.
Efficacy and Adverse Side Effects of Systemic Treatment for Lichen Planus Author: Robertina Cibulskaitė Aim of study: to evaluate the efficacy and adverse side effects of systemic treatment for lichen planus. Tasks:
- Determine the efficacy of commonly recommended drugs for the systemic treatment of conventional LP.
- Determine the effectiveness of commonly recommended systemic drugs for the treatment of rare forms of LP.
- To review the most common adverse reactions of systemic LP treatment depending on the drug. Material and the methods: A systematic literature review was done using the computerised bibliographic medical database PubMed (MEDLINE) by using the following keyword combinations: „'lichen planus“, „systemic treatment“, „therapy“, „prognosis“, and analysed to assess their compatibility and relevancy. Filters were applied: language „English” and publication date „10 years”. The inclusion and exclusion criteria and the clinical question were developed according to the PICOS data selection model recommended in the PRISMA guidelines. Results: Current clinical data suggest the potential effectiveness of apremilast in refractory cutaneous LP, but small sample sizes and retrospective studies limit these findings. Prednisolone and acitretin showed incomplete regression of symptoms, necessitating additional agents. Prednisone and secukinumab emerged as effective in disseminated LP, with prednisolone showing rapid therapeutic effect. Guselkumab shows promise in mucosal LP, requiring further studies. Rituximab's efficacy in erosive mucosal LP was unsatisfactory. Prednisolone (with triamcinolone injections) achieved remission in erosive mucosal LP. MTX’s effectiveness in erosive mucocutaneous LP remains uncertain. Prednisolone is recommended as a first-line medication for rapid response in erosive mucosal LP. MTX and antimalarials are alternatives for chronic/refractory LP. MTX is favoured as first-line in LPP, with tofacitinib showing significant improvement. Prednisolone is associated with a positive response in atrophic LP, but further trials are needed for objective assessment. Conclusions:
-
Prednisolone is the first-line systemic treatmemnt for classical disseminated lichen planus. -
For rare forms (planopilar and erosive mucocutaneous) of lichen planus, methotrexate is the most effective treatment. -
The most promising drugs (fastest effect, long – term remission, drug safety) are biologics and JAK inhibitors, but the evaluation is limited by the lack of clinical trials. -
Prednisolone, methotrexate, hydroxychloroquine - most commonly cause gastrointestinal upset. Cyclosporine – cause hypomagnesaemia, mycophenolate mofetil - increase in liver enzymes. Apremilast and systemic retinoids cause headaches and nausea.
Keywords: lichen planus, systemic treatment, therapy, prognosis.