Širdies nepakankamumu sergančių pacientų aktyvios stebėsenos efektyvumas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Įvertinti aktyvios stebėsenos efektyvumą pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Uždaviniai:1.Įvertinti širdies nepakankamu (ŠN) sergančių pacientų simptomus ir ligos požymius, jų pokyčius aktyvios stebėsenos eigoje ir tarp grupių: blogesnės ŠN funkcinės klasės (6MĖT< 425m) ir lengvesnės funkcinės ŠN klasės (6 MĖT> 425m) pacientų. 2. Įvertinti širdies nepakankamumu sergančių pacientų laboratorinių rodiklių pokyčius bei jų kitimą aktyvios stebėsenos eigoje ir tarp grupių: blogesnės ŠN funkcinės klasės (6MĖT< 425m) ir lengvesnės funkcinės ŠN klasės (6 MĖT> 425m) pacientų. 3.Įvertinti gyvenimo kokybės indeksą (pagal Minesotos GK klausimyną) bei savirūpą (pagal Europos sergančiųjų ŠN savirūpos klausimyną) pirmo ir paskutinio vizito metu ir tarp grupių: blogesnės ŠN funkcinės klasės (6MĖT<425m) ir lengvesnės funkcinės ŠN klasės (6 MĖT> 425m) pacientų. Tyrimo metodika: Prospektyvinis tyrimas buvo vykdomas 2019-2020 m. laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje. Remiantis LR SAM 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu V – 1330 „Dėl gydytojo kardiologo ir slaugytojos konsultacijos, į kurią įeina ir paciento mokymas, teikimo asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, reikalavimų aprašo patvirtinimo”, į tyrimą įtraukti 46 pacientai, kurie yra praėję visą mokymą, trunkantį 4 konsultacijas. Detalesnei analizei atlikti pacientai išskirstyti į lengvesnės funkcinės ŠN klasės (6 MĖT> 425m) ir blogesnės ŠN funkcinės klasės (6MĖT< 425m). Programos efektyvumui įvertinti, taikant statistinius metodus su IBM SPSS Statistics 20.0 versijos programa, analizuojama pacientų fizinė būklė, laboratoriniai rodikliai, gyvenimo kokybės indeksas bei savirūpa. Rezultatai ir išvados: Aktyvios stebėsenos metu dusulys sumažėja statistiškai reikšmingai visiems abiejose grupėse (p=0,004), nepriklausomai nuo fizinio pajėgumo. Be to, lyginant grupes, sunkesni pacientai dažniau skundžiasi dusuliu 2 ir 3 vizito metu (p=0,019 ir p=0,042). Kiti ŠN simptomai ir požymiai statistiškai reikšmingai tarp grupių ar stebėsenos metu nepakito. NT-pro-BNP statistiškai reikšmingai sumažėjo jau antrojo vizito metu (p=0,028) ir tolygiai mažėjo abiejose grupėse iki IV vizito ir tarp grupių nesiskyrė (p>0,05). Kiti laboratoriniai rodikliai statistiškai reikšmingai nepakito aktyvios stebėsenos eigoje ir tarp grupių. Savirūpos ir gyvenimo kokybės vertinimas pagerėjo abiejose grupėse (savirūpa 1 ir 2 grupėje p= 0,038 ir 0,04; gyvenimo kokybė atitinkamose grupėse p= 0,024 ir 0,041). Blogesnės ŠN funkcinės klasės pacientai savo gyvenimo kokybę ir savirūpą vertina blogiau nei 1 grupės pacientai (savirūpa I vizite p =0,032, IV vizite p =0,029; gyvenimo kokybė I vizite p =0,003 ir IV vizite p =0,006). Išvada Pacientų mokymas turi teigiamą poveikį pacientų sergančių ŠN savirūpai ir gyvenimo kokybei, kurių vertinimo balai pasikeitė teigiamai abiejose grupėse. Blogesnės ŠN funkcinės klasės pacientai savo gyvenimo kokybę ir savirūpą vertina prasčiau, nepaisant simptomų pagerėjimo ir natriurezinių peptidų koncentracijos sumažėjimo.
The aim: To evaluate the effectiveness of monitoring heart failure patients Tasks:1. To evaluate the signs and symptoms of the disease in patients with heart failure, their changes in the course of active monitoring and between groups: patients with higher NYHA functional class (6 MWT< 425 m) and patients with lower heart failure functional class (6 MWT> 425 m) patients. 2. To evaluate the changes in laboratory parameters of patients with heart failure and their changes during active monitoring and between groups: physically stronger (6 MWT< 425 m) and physically weaker (6 MWT> 425 m) patients. 3. To evaluate the quality of life index (according to The Minnesota Living with Heart Failure Questionnaire) and self-care (according to The 12-item European Heart Failure Self-Care Behaviour Scale ) during the first and last visit and between groups: physically stronger(6 MWT<425 m) and physically weaker (6 MWT> 425 m) patients Research methodology: Prospective research was conducted in 2019-2020 in the Department of Cardiology of Lithuanian University of Health Sciences.Based on the LR HM 2015 November 24 Order V - 1330 'On the approval of a description of the requirements for the provision of consultation by a cardiologist and nurse, including patient training, to persons with heart failure', the study included 46 patients who had completed 4 consecutive training consultations. For a more detailed analysis, patients were divided into physically stronger (6 MWT> 425m) and physically weaker (6 MWT <425 m) groups. To evaluate the effectiveness of the program, patients' physical condition, laboratory parameters, quality of life index and self-care statistical methods with IBM SPSS Statistics version of 20.0 program was applied in the analysis. Results and conclusions: During active monitoring, shortness of breath statistically significantly decreased, regardless of physical capacity (p = 0.004). In addition, when comparing groups, during 2 and 3 visits, physically weaker patients were more likely to complain of dyspnoea (p=0.019 and p=0.042). There was no significant difference in other signs and symptoms between groups or observation visits. NT-pro-BNP decreased during the second visit (p=0,028) and gradually decreased during the observation visits. Furthermore, NT-pro-BNP improved regardless of the patient's physical condition (p = 0.004). Other changes in laboratory parameters were not clinically significant between groups and during active monitoring. Both the quality of life (p = 0.012) and self-care (p = 0.023) improve during the active monitoring and between groups. Both the quality of life and self-care are inferior to physically weaker patients (self-care during the first visit p =0,032, and self-care during the last visit p =0,029; quality of life during the first visit p =0,003 and quality of life during the last visit p =0,006). Conclusion Patient education in heart failure has a positive impact on self-care and quality of life. The evaluation scores show a positive effect in both groups after active management. Despite the improvement of heart failure symptoms and decreased NT-pro-BNP levels, patients with higher heart failure functional class rate their quality of life and self-care worse.