Priežinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimas

Įvadas. Priešinės liaukos vėžys ir jo gydymas įtakoja sergančiųjų gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybė vaidina pagrindinį vaidmenį diagnozavus priešinės liaukos vėžį ir vertinant jo gydymą. Darbo tikslas. Atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą Lietuvoje. Uždaviniai. Atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į ligos stadiją; atlikti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į gydymo metodą; įvertinti veiksnius, įtakojančius priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Momentinio tyrimo metu buvo vertinama priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybė. Tyrimo imtis n = 372 apskaičiuota EpiInfo STATCALC programa. Duomenys buvo renkami naudojant anonimines anketas, kurios apėme priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimą EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-PR25 klausimynais. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS statistinių duomenų apdorojimo paketą. Duomenų analizei buvo naudojamas Kruskal-Wallis testas ir Pearson‘o koreliacijos koeficientas. Skirtumas tarp kintamųjų laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Į klausimynus atsakė 486 respondentai. 1) Geriausia gyvenimo kokybė I stadijoje, blogiausia – IV. Gyvenimo kokybė labiausiai paveikta emocinės būklės (x² = 27,24; p < 0,001), socialinės veiklos (x² = 27,07, p < 0,001) ir lytinio aktyvumo (x² = 36,61, p < 0,001) skalėse. 2) Gyvenimo kokybė geriausia pacientų, kurie stebėjimo ir laukimo taktikoje, blogiausia – chemoterapijoje. Gyvenimo kokybė labiausiai paveikta fizinio aktyvumo (x² = 32,51, p < 0,001), kasdieninės veiklos (x² = 23,43, p < 0,001), emocinės būklės (x² = 37,38, p < 0,001) ir socialinės veiklos (x² = 54,72, p < 0,001) skalėse. 3) Amžius neigiamai įtakojo gyvenimo kokybę fizinio aktyvumo (r = -0,124; p = 0,013), pažinimo (r = 0,123; p = 0,017) ir lytinio aktyvumo (r = -0,295; p < 0,001) skalėse, šeimyninė padėtis - pažinimo skalėje (r = -0,132; p = 0,008), gyvenamoji vieta - kadieninės veiklos skalėje (r = -0,109; p = 0,034). Išvados. Gyvenimo kokybė blogiausiai vertinama IV stadijos sergančiųjų, ypač emocinės būklės ir lytinio aktyvumo skalėse. Atsižvelgiant i gydymo metodą, gyvenimo kokybė blogiausiai vertinta pacietų, kuriems taikoma chemoterapija, del šio metodo gyvenimo kokybė labiausiai paveikiama fizinio aktyvumo, kasdieninės veiklos, emocinės būklės ir socialinės veiklos skalėse. Pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybę buvo amžius, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta.

Prostate cancer and its treatment affects the patients' quality of life. Quality of life plays a key role after prostate cancer is diagnosed and during the evaluation of treatment. Aim of the study. To performe the evaluation of quality of life among prostate cancer patients in Lithuania. Objectives. To performe the evaluation of quality of life among prostate cancer patients depending on the stage of disease; to performe the evaluation of quality of life among prostate cancer patients depending on treatments, to evaluate the factors affecting quality of life of patients with prostate cancer. Methods. Cross-sectional study was conducted to evaluate quality of life among prostate cancer patients. Sample size of 372 was calculated using program EpiInfo STATCALC. Data were collected using anonymous questionnaires, which consisted of standardized quality of life measurement tools: EORTC QLQ-C30 EORTC QLQ-PR25. SPSS statistical package was used to analyze the data. The analysis included Kruskal-Wallis test and Pearson‘s correlation coefficient, p value less than 0,005 was regarded as showing statistically significant difference between variables. Results. 486 questionnaires were identified as suitable for analysis. 1) The highest quality of life scores was indicated in stage I prostate cancer, the worst – stage IV. Quality of life was the most affected in emotional functioning (x² = 27,24; p < 0,001), social functioning (x² = 27,07, p < 0,001) and sexual activity (x² = 36,61, p < 0,001). 2) The highest quality of life scores was indicated in watchful waiting, the worst – chemotherapy. Quality of life was the most affected in physical functioning (x² = 32,51, p < 0,001), role functioning (x² = 23,43, p < 0,001), emotional functioning (x² = 37,38, p < 0,001) and social functioning (x² = 54,72, p < 0,001). 3) Age adversely effects quality of life in physical functioning (r = -0,124; p = 0,013), cognitive functioning (r = 0,123; p = 0,017) and sexual activity (r = -0,295; p < 0,001), marital status adversely effects quality of life in cognitive functioning (r = -0,132; p = 0,008), urban rural status adversely effects quality of life in role functioning (r = -0,109; p = 0,034). Išvados. Quality of life was reported as the worst in the stage IV prostate cancer, particulary in emotional functioning and sexual activity. Quality of life was reported as the worst in chemotherapy, particulary in physical functioning, role functioning, emotional functioning and social functioning. The main factors affecting quality of life among prostate cancer patients was age, marital status and urban rural status.