Gelta Dauno sindromu sergantiems naujagimiams
Pečiukevičiūtė, Greta |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo autorius: Greta Pečiukevičiūtė Tyrimo pavadinimas: Gelta Dauno sindromu sergantiems naujagimiams Tyrimo tikslas: išanalizuoti Dauno sindromu sergančių naujagimių geltos pasireiškimo dažnį ir laiką, gydymo taikymo ypatumus ir palyginti su kontrolinės grupės rezultatais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Dauno sindromu sergančių naujagimių geltos atsiradimo dažnį ir palyginti jį su kontrolinės grupės rezultatais. 2. Išanalizuoti geltos atsiradimo laiką po gimimo Dauno sindromu sergantiems naujagimiams ir sveikiems vaikams. 3. Įvertinti fototerapijos taikymo dažnį Dauno sindromu sergantiems naujagimiams ir sveikiems vaikams. Metodai: atlikta retrospektyvinė tiriamųjų asmenų ligos istorijų duomenų analizė LSMUL KK Neonatologijos klinikoje. Buvo vertinti ir surinkti šie duomenys: pirmą kartą išmatuoto bilirubino kiekis kraujyje ir kiek laiko nuo gimimo tyrimas buvo atliktas, aukščiausias išmatuotas bilirubino kiekis, ar diagnozuotas Dauno sindromas (taip/ne), naujagimio gestacijos amžius, lytis (moteris/vyras), fototerapijos taikymas (taip/ne). Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS Statistics 28.0.1.1 ir Microsoft Excel 2016 programinėmis įrangomis. Statistiškai patikimu lygmeniu laikyta p < 0,05. Tyrimo dalyviai: Įtraukimo kriterijai: 2016-2020 metų laikotarpyje LSMUL KK gimę vaikai sergantys Daunu sindromu. Kontrolinė grupė: atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 2016-2020 metais LSMUL KK gimę sveiki, išnešioti (gestacinis amžius ≥ 37 savaitės) naujagimiai. Į tyrimą iš viso buvo įtraukti 96 pacientai: 32 naujagimiai sergantys Dauno sindromu ir 64 kontrolinės grupės naujagimiai, santykis 1:2. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad iš 32 naujagimių su Dauno sindromu 30 (93,75%) buvo stebėta gelta. Iš 64 kontrolinės grupės sveikų naujagimių gelta buvo nustatyta 47 (73,44%). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų, nustatyta, kad geltos sergamumas naujagimiams su DS palyginus su kontrolinės grupės sveikais vaikais yra statistiškai reikšmingas (χ2 = 5,545, p=0,019). Naujagimiams su DS 1,28 kartus dažniau stebėta gelta nei kontrolinei grupei. Remiantis gautais duomenimis, 18 iš 30 (60%) sergančių Dauno sindromu sirgusių gelta buvo reikalingas gydymas fototerapijos metodu. Sveikų naujagimių kontrolinėje grupėje šio gydymo prireikė mažiau vaikų – 4 iš 47 (8,5%) stebėtų su gelta. Pagal šiuos gautus rezultatus nustatyta, kad fototerapijos taikymo dažnis tarp šių grupių yra statistiškai reikšmingas (χ2 = 7,04, p=0,008). Lyginant tarpusavyje, naujagimiams sergantiems Dauno sindromu pasireiškus geltai 7,06 karto dažniau reikėjo gydymo fototerapija nei kontrolinei grupei. Naujagimiams, sergantiems Dauno sindromu, geltos atsiradimas būdingesnis 2 gyvenimo parą – 16 iš 30 (53,33%), o 14 iš 30 (46,67%) sirgusiųjų gelta su Dauno sindromu gelta buvo stebima 3 gyvenimo parą. Kontrolinės grupės sveikiems ≥ 37 savaičių gestacinio amžiaus gimusiems naujagimiam gelta dažniau išryškėja jų 3-ą gyvenimo parą – 29 iš 47 (61,7%) sirgusiųjų gelta nei 2-ą parą, kurią gelta buvo nustatyta 18 iš 47 (38,3%) kontrolinės grupės narių turėjusių geltą. Išvados: 1.Tyrimo duomenimis gelta naujagimiams sergantiems Dauno sindromu pasireiškia 93,75%, o sveikiems naujagimiams – 73,44%, vaikams su Dauno sindromu gelta nustatoma 1,28 karto dažniau nei vaikams be DS.; 2.Naujagimiams sergantiems Dauno sindromu gelta labiau linkusi atsirasti 2-ą nei 3-ą jų gyvenimo parą (atitinkamai 53,33% ir 46,67%), o sveikiems naujagimiams gelta dažniau matoma 3-ą nei 2-ą parą (atitinkamai 38,3% ir 61,7%).; 3.Fototerapija naujagimiams sergantiems Dauno sindromu buvo taikoma 7,06 karto dažniau nei naujagimiams be DS – sergantiems DS 60% naujagimių, be DS 8,5%.
Author of the study: Greta Pečiukevičiūtė Title of the study: Jaundice in Neonates with Down Syndrome Aim of the study: To analyze the frequency and time of jaundice in neonates with Down syndrome, the peculiarities of treatment and compare it with the results of the control group. Objectives of study: 1. To evaluate the frequency of jaundice in neonates with Down syndrome and compare it with results of the control group. 2. To analyze the appearance time of jaundice in neonates with Down syndrome and healthy neonates. 3. To evaluate the frequency of phototherapy in neonates with Down syndrome and healthy neonates. Methods: In this study the medical date from patients’ medical histories were retrospectively analyzed in the Clinic of the Neonatology of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Data collected for this study included: the first total serum bilirubin (TSB) measurement and number of hours since birth the blood was drawn, the highest TSB level recorded, Down syndrome diagnosis (yes/no), gestational age at birth, sex (female/male), phototherapy administered (yes/no). Statistical analysis was performed with SPSS Statistics 28.0.1.1 and Microsoft Excel 2016 software. A value of p < 0.05 was considered to indicate statistical significance. Participants: Inclusion criteria: Children with Down syndrome born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics between 2016 and 2020. Control group: healthy, full-term (gestacional age ≥ 37) neonates born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics between 2016 and 2020. The study included 96 patients. Results: 30 (93,75%) of 32 neonates with down syndrome developed jaundice. Jaundice was diagnosed to 47 (73,44%) of 64 healthy infants. The calculated “Chi-square” (χ2) criterion showed that the incidence of jaundice in neonates with DS compared to healthy controls is statistically significant (χ2 = 5.545, p = 0.019). Jaundice was 1.28 times more common in neonates with DS than in the control group. Based on the data obtained, 18 of 30 (60%) patients with Down syndrome and jaundice required treatment with phototherapy. In the control group of healthy neonates, fewer children required this treatment - 4 out of 47 (8.5%) who had jaundice. Based on these results, the frequency of phototherapy between these groups is statistically significant (χ2 = 7.04, p = 0.008). Neonates with Down syndrome required 7.06 times more treatment for jaundice than the control group. Jaundice was more common at 2nd day after born for neonates with Down syndrome - 16 out of 30 (53.33%) and 14 out of 30 (46.67%) jaundice occurred on 3rd day after birth. Jaundice was more common on 3rd day after birth - 29 out of 47 (61.7%) in the control group of healthy infants born ≥ 37 weeks of gestation. Jaundice was diagnosed on the 2nd day after birth in 18 out of 47 (38,3%) healthy neonates. Conclusions: 1. According to the study, jaundice is common in 93.75% of neonates with Down syndrome and 73.44% in healthy infants, and jaundice is 1.28 times more common in children with Down syndrome than in children without DS. 2. Jaundice is more likely to develop at day 2 (53.33%) than at day 3 (46.67%) in neonates with Down syndrome. Jaundice is more likely to develop at day 3 (61,7%) than at day 2 (38,3%) after birth in healthy infants. 3. Phototherapy was 7,06 times more common in neonates with down syndrome than in neonates without Down syndrome: 60% for neonates with DS against 8,5% for neonates without DS.