Ūminių vainikinių arterijų sindromų prognozės sąsajos su nerimu ir depresija

Rugilės Kairaitytės baigiamasis magistro darbas „Ūminių vainikinių arterijų sindromų prognozės sąsajos su nerimu ir depresija“. Darbo vadovė Prof. Dr. Olivija Dobilienė. Tyrimo tikslas. Ištirti pacientų sergančių ūminiais vainikinių arterijų sindromais prognozės priklausomybę nuo nerimo ir depresijos. Uždaviniai.

1. Įvertinti tiriamųjų asmenų, sirgusių ūminiais vainikinių arterijų sindromais demografinius, klinikinius ir biožymenų parametrus.
2. Įvertinti tiriamųjų asmenų nerimo ir depresijos išraišką ir sąsajas su psichosocialiniais veiksniais.
3. Nustatyti nerimo sąsajas su ūminių vainikinių arterijų sindromų eiga ir prognoze.
4. Įvertinti depresijos sąsajas su ūminių vainikinių arterijų sindromų eiga ir prognoze. Tyrimo metodai. Tiriamos ūminių vainikinių arterijų sindromų pasireiškimo sąsajos su nerimu ir depresija. Tam išsiaiškinti buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant atsitiktinai atrinktų 100 ligos istorijų duomenis. Ligos istorijos atrinktos pagal TLK-10-AM klasifikacijos kodus (I21). Nuasmenintus duomenis teikia mokslo ir studijų koordinavimo tarnyba. Analizuojami standartizuoti nerimo (GAD7) ir depresijos (PHQ9) klausimynai, laboratorinių ir instrumentinių (vainikinių arterijų angiografijos, širdies echoskopijos) tyrimų rezultatai, hemodinaminiai parametrai, vertintas širdinis įvykis. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Duomenys buvo analizuojami naudojantis „IBM SPSS Statistics 23” duomenų analizės įrankiu. Skirtumai ir sąsajos laikyti statistiškai patikimais, kai reikšmingumo lygmuo buvo mažesnis nei 0,05 (p < 0,05). Tyrimo dalyviai. Tiriamieji LSMUL KK Kardiologijos klinikos pacientai, sirgę ūminiu miokardo infarktu (TLK I21), pasirinkti analizei atsitiktinės atrankos būdu. Tyrimo rezultatai. Analizuota 100 ligos istorijų duomenys, iš jų 72 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Vidutinis tirtųjų moterų amžius buvo 73,75 (10,12) m., o vyrų 63,65 (11,75) m. (p < 0,05). Iš visų analizuotų atvejų, 41 pacientas sirgo ūminiu miokardo infarktu be ST pakilimo ir 59 pacientai ST pakilimo infarktu. 29 pacientams tai jau buvo pakartotinis ūminis miokardo infarktas (28,60 proc. moterų ir 29,20 proc. vyrų). Vyrų grupėje ūminis miokardo infarktas pasikartojo vidutiniškai po 12,00 (7,15) m., o moterų grupėje – po 5,50 (3,89) m.. Sirgusiesiems ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė kardiomiocitų pažaidos žymenų (troponino I koncentracija), ženklesnė leukocitozė negu sirgusiems ūminiu miokardo infarktu be ST segmento pakilimo. Pakartotinis ūminis miokardo infarktas statistiškai dažniau pasireiškė be ST segmento pakilimo. Sirgę ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu dažniau nustatyta 1 vainikinės arterijos liga (p < 0,05), Vertinant psichosocialinius veiksnius, nustatyta, kad didesnis nerimo ir depresijos pasireiškimas buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis pacientams, gyvenantiems be sutuoktinio. Nustatyta, kad nerimo lygmuo statistiškai reikšmingai susijęs su uždegiminiais žymenimis (leukocitoze), kreatinino klirenso sumažėjimu, vyresniu pacientų amžiumi. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp depresijos sunkumo ir anemijos, vyresnio pacientų amžiaus, ST segmento pokyčio. Išvados. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad ūminis miokardo infarktas su ST segmento pakilimu yra prastesnės prognozės nei ūminis miokardo infarktas be ST segmento pakilimo. Segantiems ūminiais vainikinių arterijų sindromais vienišumas ir socialinė atskirtis susijusi su nerimo ir depresijos pasireiškimu. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad nerimas susijęs su prastesnės prognozės ūminiu miokardo infarktu. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad depresija yra susijusi su prastesnės prognozės ūminiu miokardo infarktu. Praktinės rekomendacijos. Tikslesniems rezultatams gauti, rekomenduojama ištirti didesnę imtį tiriamųjų. Rekomenduojama vertinti pacientų nerimą ir depresiją jiems saugioje, asmeninėje erdvėje. Rekomenduojama ištirti leukocitų sudėties (neutrofilų ir limfocitų) sąsajas su kitais miokardo infarkto prognostiniais duomenimis.

Rugilė Kairaitytė’s Master’s Thesis: "The relationship between acute coronary syndrome prognosis and anxiety and depression". Supervisor: Prof. Dr. Olivija Dobilienė Aim of the Study: To investigate the relationship between prognosis in patients with acute coronary syndromes and the presence of anxiety and depression. Objectives:

1. To assess the demographic, clinical, and biomarker parameters of individuals diagnosed with acute coronary syndromes.
2. To evaluate the expression of anxiety and depression in the study participants and their association with psychosocial factors.
3. To determine the association between anxiety and the course and prognosis of acute coronary syndromes.
4. To assess the relationship between depression and the course and prognosis of acute coronary syndromes. Research Methods: The study investigates the associations between the manifestation of acute coronary syndromes and anxiety and depression. A retrospective study was conducted, analyzing the data from 100 randomly selected medical records. The records were selected based on ICD-10-AM classification codes (I21). De-identified data were provided by the Science and Study Coordination Office. Analyzed data included standardized anxiety (GAD-7) and depression (PHQ-9) questionnaires, results from laboratory and instrumental tests (coronary angiography, echocardiography), hemodynamic parameters, and cardiac events. Research findings are presented only in summary form. The data was analyzed using the "IBM SPSS Statistics 23" software. Differences and associations were considered statistically significant when the significance level was less than 0.05 (p < 0.05). Participants: The subjects were patients of the Cardiology Clinic at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Kaunas Clinics, who had suffered an acute myocardial infarction (ICD code I21). They were selected for analysis using random sampling. Results: The data from 100 medical case histories were analyzed, of which 72% were men and 28% were women. The average age of the female participants was 73.75 (10.12) years, while the average age of the male participants was 63.65 (11.75) years (p < 0.05). Among all analyzed cases, 41 patients had non-ST-elevation myocardial infarction (NSTEMI) and 59 had ST-elevation myocardial infarction (STEMI). For 29 patients, this was a recurrent acute myocardial infarction (28.60% of women and 29.20% of men). In the male group, myocardial infarction recurred on average after 12.00 (7.15) years, while in the female group — after 5.50 (3.89) years. Patients with STEMI had significantly higher levels of cardiomyocyte injury markers (troponin I concentration) and more pronounced leukocytosis compared to those with NSTEMI. Recurrent myocardial infarction occurred significantly more often without ST-segment elevation. Patients with STEMI were more frequently diagnosed with single-vessel coronary artery disease (p < 0.05). In the assessment of psychosocial factors, it was found that higher levels of anxiety and depression were significantly more common among patients living without a spouse. Anxiety levels were significantly associated with inflammatory markers (leukocytosis), reduced creatinine clearance, and older patient age. A significant correlation was found between the severity of depression and anemia, older age, and ST-segment changes. Conclusions: Analysis of the results revealed that ST-elevation myocardial infarction (STEMI) is associated with a worse prognosis than non-ST-elevation myocardial infarction (NSTEMI). Among patients with acute coronary syndromes, loneliness and social isolation were linked to the presence of anxiety and depression. The study also showed that anxiety is associated with poorer prognosis in acute myocardial infarction. Analysis of the data revealed that depression is also associated with poorer prognosis in acute myocardial infarction. Practical Recommendations: Analysis of the results revealed that ST-segment elevation myocardial infarction (STEMI) is associated with a worse prognosis compared to non-ST-segment elevation myocardial infarction (NSTEMI). Among patients with acute coronary syndromes, loneliness and social isolation are linked to the manifestation of anxiety and depression. The study found that anxiety is associated with a worse prognosis of acute myocardial infarction. The data also indicated that depression is associated with a poorer prognosis in cases of acute myocardial infarction.