Options
Dismenorėjos paplitimo, rizikos veiksnių, farmakoterapijos ir savigydos įvertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Švarcaitė, Jūratė | Komisijos narys / Committee Member |
Kuncaitė, Giedrė | Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas. Įvertinti dismenorėjos paplitimą, rizikos veiksnius ir savigydą tarp moterų, kurios atvyksta į universiteto ligoninę įprastinės ginekologo apžiūros. Metodai. Perspektyvinis momentinis tyrimas buvo atliktas LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Konsultacinėje poliklinikoje. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta 501 moteris. Duomenys buvo renkami naudojant validuotą anoniminę 49 klausimų anketą. Rezultatai. Respondenčių amžiaus vidurkis buvo 35.4±9.6 metai. Pirmine dismenorėja skundėsi 86,2 proc. apklaustų moterų. Beveik pusė iš jų (42,8 proc.) menstruacijų skausmą patiria kiekvieną mėnesį. Tik vienas ketvirtadalis apklaustų moterų (26,6 proc.) dėl dismenorėjos konsultavosi su ginekologu. Dauguma dismenorėja besiskundžiančių moterų (77,8 proc.) vartoja vaistus skausmui malšinti, didžioji dalis jų (66,7 proc.) vaistus renkasi savo nuožiūra. Efektyviausi ir dažniausiai pasirekami vaistai skausmui malšinti buvo nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Išvados. Pirminė dismenorėja yra dažna ginekologinė problema. Menstruacijų skausmo pasireiškimas yra susijęs su jaunesniu amžiumi, prieš tai nebuvusiu nėštumu, nereguliariu menstruacijų ciklu, ankstesne menarche, ilgesniu menstruacijų kraujavimu ir priešmenstruacinio sindromo buvimu. Kadangi moterys vengia konsultuotis dėl dismenorėjos ir užsiima savigyda, sveikatos priežiūros specialistai turėtų skirti daugiau dėmėsio šiam menstruacijų sutrikimui.
Objectives. To assess dysmenorrhoea prevalence, risk factors and self-management strategies among Lithuanian women, who came for routine gynaecological visit at a tertiary care university hospital. Methods. A prospective cross-sectional study was processed at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. A total of 501 women participated in this study. Data were collected using a validated anonymous 49-item questionnaire. Results. Mean age of respondents was 35.4±9.6 years. Primary dysmenorrhoea was reported in 86.2% of study participants. Almost half of them (42.8%) experiences menstrual pain every menstrual period. Only one-quarter of women (26.6%) consulted on this health issue with gynaecologist. The majority of dysmenorrhoeal women (77.8%) reported using medicines for menstrual pain relief, most of them (66.7%) - in self-medication. Most effective and most commonly used medicines for dysmenorrhoea were non-steroidal anti-inflammatory drugs. Conclusions. Primary dysmenorrhoea is a frequent gynaecological complaint. Manifestation of menstrual pain is associated with younger age, no previous pregnancy, irregular menstrual cycle, younger age at menarche, longer menstrual bleeding and presence of premenstrual syndrome. Lack of treatment seeking and high rates of self-medication indicates the need for health education on effective management of dysmenorrhoea among Lithuanian women and higher attention of healthcare professionals to this frequent menstrual disorder.