Paralyžiuotos rankos peties sąnario skausmo įtaka reabilitacijos efektyvumui asmenims po galvos smegenų insulto
Recenzentas / Reviewer | |
Smalinskaitė, Rūta | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
ĮVADAS Peties skausmas po insulto yra dažnas sveikatos sutrikimas, kuris atsiranda maždaug trečdaliui visų pacientų sergančių insultu. Peties skausmas po insulto gali sustiprėti reabilitacijos metu. Atlikti tyrimai parodė, kad peties skausmas po insulto gali tapti ilgai trunkanti ir nuolatinė problema pacientui. Pacientams patyrusiems sunkesnį rankos paralyžių, peties skausmas išsivysto dažniau. Tikslas Įvertinti paralyžiuotos rankos peties sąnario skausmo įtaką reabilitacijos efektyvumui asmenims po galvos smegenų insulto. Metodika Tyrime dalyvavo 76 pacientai sergantys insultu. Tiriamieji gydėsi LSMUL KK Reabilitacijos klinikoje, neuroreabilitacijos skyriuje nuo 2017 vasario mėnesio iki 2018 kovo mėnesio. Pacientai buvo suskirstyti į dvi skausmo grupes: pacientai jaučiantys peties skausmą (1 grupė, PSSP grupė) ir pacientai nejaučiantys peties skausmo (2 grupė, non-PSSP grupė). Duomenys buvo surinkti pasinaudojant klausimynus, apklausa, medicininiais įrašais prieš ir po reabilitacijos. Pacientų funkcinis nepriklausomumas buvo įvertintas pasinaudojant Funkcinio nepriklausomumo testą (FNT). Pacientų fizinė ir emocinė sveikata buvo įvertinta pasitelkiant SF-36 klausimyną, kuris buvo adaptuotas šiam tyrimui. Paralyžiuotos rankos peties skausmas buvo įvertintas vizualine analogine skausmo (VAS) skale, balais nuo 0 iki 10, kai 0 – nėra skausmo, o 10 – nepakeliamas skausmas. Statistinė analizė buvo atlikta pasinaudojant statistinę programą SPSS 23, statistinis reikšmingumas p<0,05. Rezultatai Pacientams, sergantiems insultu, atlikus skausmo įtakos reabilitacijai analizę, buvo nustatyta, jog reabilitacija turi statistiškai reikšmingą teigiamą efektą abiem tiriamosioms grupėms (p<0,001). PSSP grupėje skausmo stiprumas statistiškai reikšmingai padidėjo per reabilitacijos laikotarpį nuo 6,05±2,11 balo iki 6,55±1,79 balo (p<0,02). FNT rezultatai statistiškai reikšmingai buvo didesni non-PSSP grupėje, negu PSSP grupėje (59,11±13,81→93,33±17,57 vs 52,90±13,43→ 79,80±10,63). Vertinant pacientų gyvenimo kokybę nebuvo stebėtas statistiškai reikšmingas pagerėjimo skirtumas tarp grupių (p>0,05), 1 grupė vs 2 grupė (337,43±48,63 → 458,83±73,54 vs 331,62±52,76 → 483,46±74,23). Išvados Reabilitacija turi statistiškai reikšmingai teigiamą rezultatą pacientams sergantiems insultu, nepaisant to jaučia peties skausmą ar ne. Įvertinus VAS skalėje pacientų po GSI jaučiamą pažeistos pusės peties sąnario skausmą pastebėjome, kad skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo po reabilitacijos. Atliktas tyrimas parodė, kad pacientams, nejaučiantiems peties skausmo, statistiškai reikšmingai labiau pagerėja funkcinis nepriklausomumas. Vertinant pacientų po GSI gyvenimo kokybę skausmo grupėse nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.
Background and aim
Post-stroke shoulder pain (PSSP) is a common impairment and occurs in approximately one-third of an unselected stroke population. Although PSSP can improve during rehabilitation, studies have shown that it can be a long-lasting or persistent problem. Patients with more severe paralysis of the arm are increasingly likely to develop shoulder pain.
The aim of study was to investigate effectiveness of rehabilitation after stroke in individuals with and without PSSP.
Methods
The study consisted of 76 after stroke patients treated in the neurology department of rehabilitation clinic from 2017 February to 2018 March. The patients were divided into two groups of pain PSSP and non-PSSP. The data were collected using questionnaire, interviews, medical records before and after patient rehabilitation. Functional independence was measured by Functional Independence Measure (FIM) scale. Patients emotional health was evaluated by SF-36 questionnaire which was adapted for this study. Pain in the shoulder of paralytic arm was evaluated by pain scale from 0 to 10 when 0 – no pain and 10 – unbearable pain. Statistical analysis was performed with SPSS, p<0.05 was significant.
Results
The analysis of pain influence for rehabilitation after stroke shown, that rehabilitation has statistically significant effect for both groups of patients (p<0.001). Shoulder pain in VAS scale has increased statistically significantly in PSSP group during rehabilitation period of 54 days from 6,05±2,11 to 6,55±1,79 (p<0,02). FIM has been statistically significant higher in non-PSSP group than in PSSP group (59,11±13,81→93,33±17,57 vs 52,90±13,43→ 79,80±10,63). There was no statistically significant difference between groups for life quality (p>0,05) PSSP group vs non-PSSP group (337,43±48,63 → 458,83±73,54 vs 331,62±52,76 → 483,46±74,23).
Conclusions
Rehabilitation has statistically significant effect for patients after stroke with and without PSSP. The study has shown that shoulder pain intensity statistically significantly is increasing during period of time. This study has shown statistically significantly greater improvement of FIM in non-PSSP patients group tan in PSSP group. There was no statistically significant difference between groups for emotional and physical health.