Depresijos nustatymas asmenims turintiems sunkų ir gilų protinį atsilikimą
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Sistemiškai išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą, susijusią su depresijos nustatymu sunkų ir gilų protinį atsilikimą turintiems asmenims. Uždaviniai: Įvertinti ir palyginti į sisteminę literatūros analizę įtrauktų mokslinių tyrimų metodologinę kokybę, nustayti trūkumus ir pranašumus. Išsiaiškinti, kokie simptomai vertinami depresijos poskalėse asmenims su protiniu atsilikimu ir kurie pasireiškia asmenims su sunkiu ir giliu protiniu atsilikimu. Išanalizuoti depresijos poskalių psichometrines savybes, kai vertinami visi protinį atsilikimą turintys asmenys ir nustatyti tinkamiausius instrumentus depresijai nustatyti asmenims su visais protinio atsilikimo laipsniais. Metodai: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojant PRISMA metodą. Publikacijų paieška atlikta elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Wiley Online Library ir Taylor and Francis Online naudojant raktinių žodžių derinį „(intellectual disability OR mentally retarded) AND (depression OR mood OR psychiatric symptoms) AND (diagnosing OR assessing) AND psychometric“ ir filtrus „adult“, „journal“, „10 years“. Įtraukti 8 baigiamojo darbo temą ir kriterijus tenkinantys tyrimai, kurių metodologinė kokybė bei rezultatų interpretacija atlikta remiantis metodologinės kokybės vertinimo sistema ir nustatytomis statistinių reikšmių vertinimo gairėmis. Apibendrintas instrumentų depresijos poskalių patikimumas ir validumas vertintas šio tyrimo metu sukurta vertinimo sistema. Rezultatai: Įvertinta tyrimų metodologinė kokybė, išanalizuoti, aptarti ir apibendrinti tyrimų rezultatai, įvertintos 5 instrumentų (PAS-ADD CR, Mini PAS-ADD, DASH-II, ADAMS ir RSMB) depresijos poskalių psichometrinės savybės, nustatyti depresijos simptomai. Išvados: Aukšta metodologine kokybe pasižymėjo tyrimai, kurie naudojo psichiatro patvirtintą diagnozę kaip auksinį standartą, o prasčiausia metodologine kokybe pasižymėjo tyrimai, kurie nenaudojo jokio auksinio standarto. Visų tyrimų privalumai: informantai gerai pažinojo tiriamus asmenis, imtys buvo pakankamos vertinti instrumentų psichometrines savybes. Dažniausi tyrimų trūkumai: tyrimuose nedalyvavo psichiatrai-ekspertai, neįvertintos psichometrinės savybės vertinant asmenis su skirtingu protinio atsilikimo laipsniu, imtys nereprezentatyvios, informantų heterogeniškumas, neįvertintas psichotropinių vaistų vartojimo paplitimas imtyje. Nustatyti depresijos poskalėse vertinami simptomai: menkavertiškumas, nenorėjimas bendrauti, nepasitikėjimas kitais, įtarumas, ilgesnis užmigimo laikas, išnykęs apetitas, liūdna nuotaika, sumažėjęs susidomėjimas ir energijos trūkumas. Išnykęs apetitas, ilgesnis užmigimo laikas, sumažėjęs susidomėjimas, liūdna nuotaika ir nepasitikėjimas kitais yra būdingi asmenims su sunkiu ir giliu protiniu atsilikimu. Dauguma vertintų poskalių depresijai nustatyti protiškai atsililikusiems asmenims pasižymėjo patenkinamu-geru vidiniu suderintumu, geru-puikiu vertinimo patikimumu. Tačiau, vertinant asmenis su sunkiu ir giliu protiniu atsilikimu – tik ADAMS patikimumas ir validumas yra įrodyti. Taigi, ADAMS skalė yra tinkama nustatyti depresiją asmenims su visais protinio atsilikimo laipsniais.
Objectives: To systematically analyse the most recent research literature concerning screening for depression in persons with severe and profound intellectual disability. Tasks: To evaluate and to compare methodological quality of the studies and to identify their pros and cons. To identify the symptoms assessed with depression subscales in persons with intellectual disability, and which symptoms are applicable to persons with severe and profound intellectual disability. To evaluate psychometric properties of depression subscales and to conclude, which instruments can be used in screening for depression in persons among all levels of intellectual disability. Methods: Systematic literature review was done using PRISMA method. Searching for publications was conducted in electronic databases PubMed, Wiley Online Library and Taylor and Francis Online using a combination of keywords „(intellectual disability OR mentally retarded) AND (depression OR mood OR psychiatric symptoms) AND (diagnosing OR assessing) AND psychometric“ and filters „adult“, „journal“, „10 years“. 8 studies corresponding with this master's thesis and its criteria were included. Methodological quality and results of the studies were evaluated according to the methodological quality assessment system and guidelines for interpreting statistical measures. Overall reliability and validity of the depression subscales was evaluated according to a system created in this study. Results: Methodological quality of the studies was analysed, results of the studies were discussed and summarized. 5 instruments‘ (PAS-ADD CR, Mini PAS-ADD, DASH-II, ADAMS and RSMB) psychometric properties of depression subscales were evaluated. Symptoms of depression were identified. Conclusions: Studies with the highest methodological quality applied psychiatrist‘s diagnoses as the gold standard, and studies with the lowest methodological quality did not apply any gold standard. Pros of all studies: informants knew the subjects closely, studies‘ samples were sufficient for evaluating instruments‘ psychometric properties. Cons of most studies: an expert was not involved, psychometric properties were not evaluated across all levels of intellectual disability separately, unrepresentative samples, heterogeneity of the informants, use psychotropic medication was not evaluated in the samples. Symptoms in depression subscales were: loss of self-esteem, social avoidance, loss of confidence in others, suspiciousness, delay in falling asleep, loss of appetite, sadness, loss of interest, and lack of energy. Loss of appetite, delay in falling asleep, loss of interest, sadness, and loss of confidence in others are applicable to individuals with severe and profound intellectual disability. Most depression subscales had satisfactory-good internal consistency and good-excellent inter-rater reliability. Only ADAMS‘ reliability and validity is considered proven in samples with severe and profound intellectual disability. Therefore, ADAMS can be used as a screening tool for depression in individuals with all levels of intellectual disability.