Options
Biožymenų panaudojimas karvių reprodukcinės sistemos ligų ankstyvajai diagnostikai
Sakalauskienė, Silvija |
Recenzentas / Reviewer | |
Svaldenienė, Eglė | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Ankstyva reprodukcinių ligų diagnostika svarbi siekiant išsaugoti karvių produktyvumą ir našumą bei sumažinti ūkio ekonominius nuostolius. Šio darbo tikslas – identifikuoti specifinius biožymenis, skirtus karvių reprodukcinės sistemos ligoms diagnozuoti ir įvertinti jų diagnostinę vertę. Tyrimas atliktas 2022 metų liepos 6 – spalio 23 dienomis pieninių galvijų ekologiniame ūkyje. Ūkyje laikoma 350 laktuojančių karvių, per mėnesį vidutiniškai apsiveršiuoja 20–30 karvių. Visoms tiriamuoju laikotarpiu apsiveršiavusioms karvėms buvo atlikti klinikiniai tyrimai 1, 7, 14, 21 ir 35 d. postpartum, siekiant nustatyti reprodukcinės sistemos ligas (nuovalų užsilaikymą, metritą, endometritą). Tyrimui buvo atrinkta 60 šviežiapienių karvių – 30 sirgusių reprodukcinės sistemos ligomis ir 30 kliniškai sveikų. Kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai (pieno kiekis, aktyvumas, elektrinis pieno laidumas ir kt.) buvo registruojami 7 dienas prieš pasireiškiant klinikiniams požymiams, ligos diagnozavimo dieną ir 2 dienas po to. Taip pat vertinti fiziologiniai parametrai, gliukozės ir ketonų kiekis kraujyje karvės apsiveršiavimo dieną, 7 ir 14 dieną po veršelio atsivedimo. Tyrimo metu nustatyta, kad reprodukcinėmis ligomis sergančių karvių aktyvumo rodikliai buvo mažesni už kliniškai sveikų karvių. Didžiausias skirtumas stebimas tarp karvių su nuovalų susilaikymu ir kontrolinės grupės (vid. 26,47 proc.). Atrajojimo laiko sutrumpėjimas stebimas prieš metrito ir endometrito diagnozavimą, tačiau tik endometrito atvejais gauti statistiškai patikimi rezultai (p<0,05). Lyginant su kontroline grupe nustatytas maženis pieno kiekis nuo -1 dienos sergant metritu (15,75 proc., p<0,01) ir nuo -7 dienos sergant endometritu (16,49 proc. p<0,001), didesnis EPL nuo -5 dienos metrito atvejais (8,79 proc., p<0,01) ir nuo -7 dienos endometrito atvejais (8,81 proc., p<0,05). Išaanalizavus ROC kreives nustatyta, kad aktyvumo sumažėjimas iki 63 žingsnių per valandą ir atrajojimo laiko sutrumpėjimas iki 477,5 min./d. likus 2 dienoms iki klinikinių simptomų pasireiškimo – specifiniai rodikliai nuovalų susilaikymo ankstyvajai diagnostikai; ELP padidėjimas iki 5,14 mS/cm likus 6 dienoms – specifinis rodiklis nustatant endometritą.
Early diagnosis of reproductive system diseases is important in order to preserve the productivity and performance of cows, and to reduce the economic losses of the farm. The aim of this study is to identify specific biomarkers for the diagnosis of the reproductive system diseases in dairy cows and to evaluate their diagnostic value. The study was conducted on an ecological farm of dairy cattle from July 6 to October 23, 2022. There are 350 lactating cows on the farm, with an average of 20 - 30 calving cows per month. All cows, that calved during the study period, were clinically examinated 1, 7, 14, 21 and 35 days postpartum, in order to identify the reproductive system diseases (retained placenta, metritis, endometritis). Total of 60 fresh dairy cows were selected for the study – 30 with the reproductive system diseases and 30 clinically healthy. The indicators recorded by the computer herd management program (milk yield, electrical milk conductivity, cow activity, etc.) were recorded 7 days before the appearance of clinical signs, on the day of disease diagnosis and 2 days after. The cow‘s physiological parameters and blood glucose and ketone levels were also evaluated on the calving day, 7th and 14th day after the birth of the calf. During the study, it was found that the activity indicators of cows with reproductive system diseases were lower than clinically healthy cows. The biggest difference was observed between cows with retained placentas and control group (average 26,47%). A reduction in rumination time was observed before the diagnosis of metritis and endometritis, but statistically reliable results were obtained only in cases of endometritis (p<0,05). Compared to the control group, a lower milk yield was found from -1 day in metritis (15,75%, p<0,01) and from -7 day in endometritis (16,49%, p<0,001), higher milk conductivity from -5 day in cases of metritis (8,79%, p<0,01) and from -7 day in cases of endometritis (8,81%, p<0,05). After analyzing the ROC curves, it was found that 2 days before clinical symptoms the reduction of activity to 63 steps per hour and rumination tame reduction to 477,5min./day 2 days are specific indicators for the early diagnosis of retained placenta; an increase milk conductivity up to 5,14 mS/cm 6 days before diagnosis is a specific indicator for determing endometritis.