Gyvensenos rizikos veiksniai ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorė: Greta Mitkutė Pavadinimas: Gyvensenos rizikos veiksniai ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika. Tikslas: Įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su ŠKL rizika ir išsiaiškinti, žmonių, kurie susirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus. Uždaviniai: Nustatyti gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp žmonių, kuriems per stebėjimo laikotarpį diagnozuotas pirmasis ŠKL įvykis bei tarp tų, kuriems šis įvykis nebuvo nustatytas. Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su pirmo ŠKL įvykio rizika. Išsiaiškinti, žmonių, kurie susirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus. Metodai: Tyrimą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su pirmo ŠKL įvykio rizika, buvo analizuota LSMU MA Kardiolologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, kurie 2006-2008 metais dalyvavo tarptautiniame tyrime Health, Alcohol and Psychosocial factors In Eastern Europe (HAPIEE) surinkta duomenų bazė. Iš atsitiktiniu būdu Kauno gyventojų registro atrinktųjų, apklausoje dalyvavo 45-74 metų 7087 tiriamieji (3218 vyrai ir 3869 moterys). Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 8,46±2,51 metai vyrams ir 9,06±1,85 metai moterims. Antroje tyrimo dalyje atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti žmonių, kurie sirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus. Statistinei tyrimo duomenų analizei taikėme proporcingų rizikų daugiaveiksnį Cox modelį. Prognozinei požymių reikšmei pirmo ŠKL įvykio rizikai išreikšti naudoti rizikų santykiai (RS) su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Rezultatai: Per stebėjimo laikotarpį vyrų grupėje nustatytas beveik dvigubai didesnis pirmųjų ŠKL įvykių skaičius lyginant su moterimis (atitinkamai 14,4 proc. ir 7,3 proc., p<0,001). Tyrimo duomenimis nustatyta, kad per 10 stebėjimo metų vyrų grupėje rūkymas reikšmingai didino pirmo ŠKL įvykio riziką lyginant su nerūkančiais (RS=1,28; p<0,001). Tiek moterims, tiek vyrams fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką (RS=0,99; p<0,001). Dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas; virtų daržovių ir bulvių vartojimas didino pirmo ŠKL įvykio riziką moterų grupėje (atitinkamai RS=1,12 (p=0,009) ir RS=1,09 (p=0,04)). Kokybinio tyrimo metu nustatyti dažniausi įvardijami sunkumai, kurie trukdo pacientams koreguoti gyvensenos rizikos veiksnius: susiformavę įpročiais, mažos pajamos ir laiko stoka. Išvados: Gyvensenos rizikos veiksniai tokie kaip rūkymas bei nesveiki mitybos įpročiai - dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas vyrų grupėje; virtų daržovių ir bulvių vartojimas moterų grupėje didino pirmo ŠKL įvykio riziką. Ir atvirkščiai fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką tiek vyrams tiek moterims.
Author: Greta Mitkutė Title: Lifestyle risk factors and risk of cardiovascular disease (CVD) Aim: To evaluate the relationship between lifestyle factors and the risk of CVD and elucidate the main lifestyle risk factor control aspects in people with CVD. Objectives: To determine the frequency of lifestyle risk factors between people who were diagnosed with the first CVD event and those who were not diagnosed with CVD during the observation period. To evaluate the links between lifestyle risk factors and the risk of CVD. To elucidate the main lifestyle risk factor control aspects in people who have developed CVD. Methods: The study consists of two parts. In the first part, the database collected by the researchers of the Population Research Laboratory of the Institute of Cardiology, LSMU MA, who participated in the international study Health, Alcohol and Psychosocial Factors In Eastern Europe (HAPIEE) in 2006-2008. Data were analyzed in order to assess the links between lifestyle risk factors and the risk of the first CVD event. 7087 subjects aged 45-74 were randomly selected from Kaunas Population Register and participated in the survey (3218 men and 3869 women). The mean follow-up was 8.46±2.51 years for men and 9.06±1.85 years for women. In the second part of the study, a semi-structured qualitative study is conducted to elucidate the main aspects of lifestyle risk factors control in people with CVD. We applied the multivariate Cox model of proportional risk for the statistical analysis of the study data. Hazard ratios (HR) and 95% confidence intervals (CI) were estimated by the multivariate Cox proportional hazards regression for the first event of CVD. Results: During the follow-up period, the number of first CVD events was almost twice as high in men as in women (14.4% and 7.3%, respectively, p<0.001). The study found that smoking significantly increased the risk of the first CVD event in the male group over 10 years of follow-up compared to non-smokers (HR=1.28; p<0.001). For both women and men, physical activity reduced the risk of the first CVD event (HR=0.99; p<0.001). Frequent consumption of meat and rare cereals increased the risk of first CVD event as consumption of cooked vegetables and potatoes in the female group (HR=1.12 (p=0.009) and HR=1.09 (p=0.04), respectively). A qualitative study identified the most common difficulties that prevent patients from adjusting lifestyle risk factors: established habits, low income, and lack of time. Conclusions: Lifestyle risk factors such as smoking and unhealthy eating habits - frequent consumption of meat and rare grains in the male group; consumption of cooked vegetables and potatoes in the female group increased the risk of the first event of CVD. Conversely, physical activity reduced the risk of the first CVD event in both men and women.