Plaučių embolija sergančiųjų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų stacionare 2019-2021 metais, duomenų analizė

Darbo autorius: Miglė Jurgelėnaitė Darbo pavadinimas: „Plaučių embolija sergančiųjų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų stacionare 2019-2021 metais, duomenų analizė” Tyrimo tikslas: Išanalizuoti plaučių embolija sergančiųjų gydymo tendencijų dinamiką 2021-2019 metų laikotarpiu. Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti pacientų, gydytų dėl plaučių embolijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų stacionare demografinius rodiklius.
2. Nustatyti plaučių embolija sergančiųjų rizikos veiksnius, lėmusius plaučių emboliją.
3. Išsiaiškinti veiksnius, lėmusius plaučių embolijos gydymo trukmę bei išeitis.
4. Palyginti sergančiųjų plaučių embolija atvejų skaičių, gydymo trukmę ir medikamentino gydymo ypatumus COVID-19 pandemijos metu su 2019 m. duomenimis. Tyrimo dalyviai: Surinkti 632 pacientų gydytų dėl PE LSMUL KK pacientų duomenys, į galutinę statistinę analizę įtraukti 608 pacientai (47 proc. – vyrai ir 53 proc. – moterys).
   Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno Klinikų (LSMUL KK) Pulmonologijos Klinikoje gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro (BEC) leidimą, nr. BEC-MF-97. Atlikta retrospektyvinė LSMUL KK gydytų dėl plaučių embolijos (PE) pacientų duomenų analizė. Į analizę įtraukti 2019 m. – 2021 m. vasario mėnesio dėl plaučių embolijos, patvirtintos atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, gydytų pacientų duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for the Social Sciences) 22.0 programinį paketą (SPSS for Windows, 22.0 versija, JAV). Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: Bendras pacientų amžiaus vidurkis 68 ± 14 metai. Vidutinė pacientų stacionare vidutinė gydymo trukmė buvo 9 ± 4 lovadieniai. 13 proc. pacientų dėl plaučių embolijos gydyti intensyvios terapijos skyriuje (ITS), jų vidutinė gydymo trukmė buvo 4 lovadieniai. Tik 30 proc. pacientų dėl PE gydytų ITS, atlikta trombolizė alteplaze. Daugelis LSMUL KK gydytų dėl PE pacientų buvo vyresni nei 60 metų amžiaus. Plaučių embolija dažniau sirgo moterys bei viršsvorį turintys pacientai (p<0,05). Trečdaliui pacientų (tiek vyrų, tiek moterų) atlikus kojų venų ultragarsinį tyrimą, buvo patvirtinta giliųjų kojų vetų trombozė (GVT). Apie trečdalis pacientų gydyti dėl pasikartojančios ūmios PE epizodo. Daugiau nei pusė (59,4 proc.) PE sergančiųjų sirgo pirmine arterine hipertenzija, penktadalis (21 proc.) – sirgo aktyvia onkologine liga, viena dešimtoji (12,3 proc.) – turėjo cukrinio diabeto diagnozę. 31 pacientui sirgusiam PE (4,9 proc.) nustatyta COVID-19 liga. Remiantis LSMUL KK statistikos skyriaus duomenimis, PE nustatyta 30,9 proc. sirgusiųjų COVID-19 liga. Nepaisant taikyto PE gydymo, 8,5 procentai (58 pacientai) visų sirgusiųjų PE pacientų mirė. Analizuojant mirusius pacientus nustatyta, kad mirusiųjų grupėje pacientai buvo vyresni, dažnesnės mirtys buvo moterų tarpe, tokie pacientai stacionare gydyti trumpiau, o ITS – ilgiau palyginti su PE sirgusiais ir išgyvenusiais pacientais (p<0,05). Vertinant PE atvejų pasiskirstymą 2019 – 2021 metais, statistinio skirtumo nenustatyta – nepaisant COVID – 19 pandemijos, PE gydytų atvejų skaičiaus dinamika išliko panaši. Skyriuje pacientai dažniausiai gydyti mažos molekulinės masės heparinais (MMMH) (60,5 proc.), nefrakcionuotu heparinu (36,2 proc.). Ambulatoriniam gydymui namuose dažniausiai rekomenduotas gydymas naujosios kartos antikoaguliantais (rivaroksabanu – 59,9 proc., apiksabanu 8,2 proc. pacientų). 23,2 procentų pacientų ambulatoriškai nukreipti gydytis varfarinu, o 7,8 proc. pacientams – rekomenduota toliau vartoti MMMH. Išvados:
5. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno Klinikose plaučių embolija gydyta 1,5 karto dažniau moterims nei vyrams; didžioji dalis dėl PE gydytų pacientų – vyresni nei 60 metų amžiaus, daugiau nei pusė pacientų turintys arterinę hipertenziją, viršsvorį. Vidutinė pacientų stacionare gydymo trukmė 9 lovadieniai, ilgiau gydyti pacientai, kuriems nustatyta GVT ir/ar ambulatoriniam gydymuisi rekomenduotas varfarinas. Mirė 8,5 proc. dėl PE gydytų pacientų. Trumpiau stacionare, o ilgiau ITS gydyti pacientai, kurie mirė dėl PE. Dešimtadalis PE sirgusiųjų gydyti ITS, iš jų trečdaliui taikyta trombolizė (dažniau m irusių nuo PE pacientų grupėje).
6. Nustatyti šie reikšmingai plaučių emboliją lėmę veiksniai: vyresnis nei 60 metų amžius, viršsvoris (KMI ≥ 30 kg/m2), arterinė hipertenzija (p<0,001). Didesnei daliai pacientų su plaučių embolija (87,1%) buvo bent viena iš gretutinių ligų: GVT, aktyvi onkologinė liga, CD, arba AH.
7. Giliųjų kojų venų trombozė ir gydymas varfarinu buvo susijęs reikšmingai su ilgesne stacionarizavimo trukme. Amžius (>73 metų), gretutinės ligos (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas) bei padidėję širdies nepakankamumo žymenys buvo susiję su gydytų dėl plaučių embolijos pacientų mirtimis. Mirusių pacientų grupėje širdies nepakankamumo žymens – BNP – koncentracija serume buvo reikšmingai didesnė (p<0,05) palyginti su išgyvenusių po plaučių embolijos pacientų duomenimis.
8. Sergančiųjų plaučių embolija atvejų skaičius 2019 – 2021 metais – stabilus, gydymo trukmės stacionare tendencijos – lovadieniai trumpėja, o medikamentinis gydymas COVID-19 pandemijos metu palyginti su 2019 m. duomenimis, nesiskyrė.

Author: Miglė Jurgelėnaitė Title: Data Analysis of Pulmonary Embolism Patients Treated in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos during 2019-2021 Aim of the study: To analyze the treatment trends in patients with pulmonary embolism during 2021-2019. Objectives:

1. To analyze demographic factors of patients with pulmonary embolism treated at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Kauno Klinikos.
2. To identify the risk factors for pulmonary embolism in our patient cohort.
3. To determine the factors that impacted the duration of treatment and outcome of pulmonary embolism.
4. To compare the number of pulmonary embolism cases, duration of pulmonary embolism treatment as well as treatment modalities during the COVID-19 pandemic and 2019. Methods: The study was conducted at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Pulmonology clinic with the permission of LSMU Bioethics Center (No. BEC-MF-97). A retrospective analysis of patient’s medical data at LSMUL KK was performed including the 2019 – 2021 march data from patients with acute pulmonary embolism which was proved by chest computed tomography scan. Statistical data analysis was performed using SPSS 22.0 software package. Differences were considered statistically reliable when p <0.05. Subjects: Data from 632 patients were collected, but only data from 608 patients (47 % – men and 53 % – women) were included into the final statistical analysis.
   Results: The overall mean age of the patients was 68 ± 14 years. The mean duration of hospitalization was 9 ± 4 bed days. 13 percent pulmonary embolism patients were treated in the intensive care unit (ICU) with a mean duration of treatment of four bed days. Only 30 percent of PE patients underwent thrombolysis with alteplase at the ICU. Majority of patients treated with LSMUL KK for PE were older than 60 years. Pulmonary embolism was more common in women and overweight patients (p <0.05). Deep vein thrombosis (DVT) was confirmed in one-third of patients (both men and women). About a third of patients had a recurrent acute PE episode. More than half (59.4%) of PE patients had primary arterial hypertension, one-fifth (21%) had active oncological disease, and one-tenth (12.3%) had a diagnosis of diabetes. COVID-19 was diagnosed in 31 patients with PE (4.9%). According to the data of the LSMUL KK statistics department, the PE was set at 30.9%. patients with COVID-19 disease. Despite PE treatment, 8.5 percent (58 patients) of all PE patients died. The patient who did not survived after PE were older, the frequency of deaths was higher among the women, the treatment duration in the ward was shorter, however the treatment duration in ITS was longer compared to the patients with PE who survived (p <0.05). Assessing the distribution of PE cases in 2019 - 2021, no statistical difference was found - despite the COVID - 19 pandemic, the dynamics of the number of cases treated with PE remained similar. Patients were most often treated with low molecular weight heparins (LMMH) (60.5%), unfractionated heparin (36.2%) at the hospital settings. For outpatient treatment, the NOACS were the most often recommended (59.9% for rivaroxaban and 8.2% for apixaban). 23.2 percent of patients were referred for outpatient treatment with warfarin and 7.8 percent of patients, continued MMMH for further PE treatment. Conclusions:
5. In Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital pulmonary embolism was treated 1.5 times more often in women than in men; pulmonary embolism was more often diagnosed in patients over 60 years of age with more than half of the patients having arterial hypertension and being overweight. The median duration of inpatient treatment was 9 days, with longer duration of treatment in patients with DVT and/or with warfarin recommended for outpatient treatment. 8.5 percent of patients with PE died. Patients who died from PE were treated shorter in the pulmonology department and longer in ITS. One tenth of PE patients were treated in ITS, one third of whom underwent thrombolysis (more common in the group of patients who died after PE).
6. The following significant factors contributing to pulmonary embolism were identified: age over 60 years, overweight (BMI ≥ 30 kg / m2), arterial hypertension (p <0.001). The majority of patients with pulmonary embolism (87.1%) had at least one of the comorbidities: deep vein thrombosis, active oncological disease, diabetes, or arterial hypertension.
7. Deep vein thrombosis and warfarin treatment in outpatient settings were significantly associated with longer inpatient duration. Age (> 73 years), comorbidities (arterial hypertension, diabetes mellitus) and increased signs of heart failure have been associated with greater death risk in patients with PE. Serum BNP concentration - the marker of the heart failure - was significantly higher (p <0.05) in the group of patients who died after pulmonary embolism.
8. The number of cases of pulmonary embolism in 2019 - 2021 did not differ, the treatment duration in the hospital is becoming shorter, however medical treatment modalities did not differ during the COVID-19 pandemic compared to 2019 data.