Paraanalinių liaukų navikų paplitimas šunims

Abstract

Tyrimo duomenys apie šunų paraanalinių liaukų navikus buvo surinkti penkių metų laikotarpyje (2011-2016 m.) iš trijų Kauno veterinarijos klinikų, Olandijos Utrecht universiteto veterinarinės medicinos fakulteto patobiologijos katedroje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto patobiologijos katedroje. Šiuo darbu siekiama įvertinti paraanalinių liaukų navikų paplitimą šunims, atsižvelgiant į lyties, amžiaus, veislės įtaką, taip pat ligos dažnį veterinarijos klinikose ir rūšinį paplitimą. Darbo rezultatai. Ištyrus trijų Kauno veterinarijos klinikose surinktus duomenis, šunų paraanalinių liaukų navikai sudaro 0,79 proc. atvejų, iš visų paraanalinių liaukų ligų, o pagal visus šunų susirgimus – 0,02 proc. atvejų. Ištyrus 100 šunų paraanalinių liaukų navikų atvejus, gauti rezultatai: patinai paraanalinių liaukų navikais serga 7,3 karto dažniau nei patelės, ir tai, manoma, siejasi, su androgenų įtaka, kuri reikalinga navikų vystymuisi. Vyresnio amžiaus šunys dažniau turi paraanalinių liaukų navikus, 6 – 14 metų intervale sirgo 93 proc. tiriamųjų. Sergančiųjų amžiaus vidurkis yra 9,91 m. Mano tyrimo duomenimis daugiausiai sirgo mišrūnai - 31 proc., labiausiai paplitusio veislės: 9 proc. - Labradoro retriveris, 6 proc. – Vokiečių aviganis ir Džeko Raselo terjeras, 5 proc. – Ši cu. Dažniausiai yra aptinkamos paraanalinių liaukų adenomos – 71 proc. tirtų atvejų.