Medžiagų, naudojamų danties vainiko kulties atkūrimui, adhezijos su stiklo pluošto kaiščiais palyginimas: įvertinimas skenuojančia elektronine mikroskopija
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Endodontiškai gydytų dantų, su dideliu kietųjų audinių netekimu, atkūrimui neretai pirmo pasirinkimo variantas - į šaknį cementuojamas stiklo pluošto kaištis (SPK) ir tiesioginis kulties atkūrimas. Kultis gali būti atkuriama iš įvairių medžiagų – kompozitinių dervų, stiklo jonomerinių cementų, amalgamos - kurios skiriasi savo savybėmis. Populiariausios medžiagos – derviniai kompozitai. Vienas iš intrašakninių restauracijų komplikacijas įtakojančių veiksnių – kompozitinės dervos adhezija su SPK. Šio darbo tikslas - palyginti šviesoje kietėjančio kompozito ir dvigubo kietėjimo dervinio kompozito adheziją su SPK. Medžiaga ir metodai: Dvidešimties centrinių kandžių, su didelių kietųjų audinių netekimu po endodontinės ertmės atvėrimo, kanalai buvo apdoroti mechaniškai ir chemiškai, užplombuoti gutaperčia. Pjezo gilintuvais išimta gutaperčia paliekant 4 mm viršūniniame trečdalyje, kalibraciniu grąžteliu kanalai išplatinti iki 1,4 mm. Išpreparuotos movos ir laipteliai. Dantys suskirstyti į 2 grupes pagal kulties atkūrimo medžiagas: A- 10-ies dantų kultys atkurtos šviesoje kietėjančiu „bulk fill“ kompozitu, B-10-ies dantų kultys atkurtos dvigubo kietėjimo derviniu kompozitu. SPK įcementuoti į šaknis. Mėginiai gauti padarius pjūvį skersai išilginės vainiko ašies - 2 mm ir 4 mm nuo atkurto vainiko viršaus. Mėginiai tirti skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM), du vertintojai porų dydį ir kiekį įvertino balais nuo 0 iki 4. Statistinė analizė atlikta pritaikius Mann-Whitney, Spearman, Chi kvadrato testus (p<0,05). Rezultatai: Grupėje A gauta statistiškai reikšmingai daugiau porų (p=0,03) nei grupėje B. Išvados: Skirtingų medžiagų adhezija su SPK nevienoda. Dvigubo kietėjimo dervinis kompozitas pasižymi geresne adhezija su SPK nei šviesoje kietėjantis kompozitas.
Relevance of the problem and aim of the work: For restoration of endodontically treated teeth with severe hard tissue loss, the first choice is often a glass fiber post (GFP) and direct core restoration. Various materials can be chosen for core restoration - composite resins, glass ionomer cements, amalgams - which differ in their properties. Most popular materials for core rebuild are composite resins. One of the factors that may have influence on complications of intracanal restorations is the adhesion of composite resin to GFP. Aim of this work - to compare adhesion of light cured composite and dual cured resin composite with GFP. Materials and methods: Twenty central incisors were treated endodontically. Canals were prepared with callibrating drills. Ferrule and shoulder were prepared. Teeth were divided into 2 groups according to the restoration materials (n=10): A- cores restored using light-cured bulk fill composite, B- cores restored using dual cured resin composite. GFP were cemented into roots. Samples were made by cutting across the longitudinal axis - 2 mm and 4 mm from the top, examined using SEM and evaluated by two assessors. Statistical analysis was performed using Mann-Whitney, Spearman, Chi-square tests (p <0.05). Results: After restoration of core, group B showed statistically significantly more voids (p = 0.03) than group A. Conclusion: Adhesion of different materials to GFP is not the same. Dual-cured resin composite has better adhesion to GFP than light-cured composite.