Šunų adenovirusų ir parvovirusų sukeliamų infekcinių ligų diagnostika naudojant polimerazės grandininę reakciją
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimas atliktas LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedroje ir Mikrobiologijos ir virusologijos institute. Buvo ištirti 90 mėginių PGR metodu: seilių ir išmatų mėginiai iš klinikinius požymius, būdingus šunų adenovirozėms ar parvovirozėms, turinčių šunų (n=73) bei mėginiai iš prieglaudoje gyvenančių šunų (n=17). Šio darbo tikslas buvo laboratoriniais metodais diagnozuoti šunų adenovirusų ir parvovirusų sukeltas infekcijas ir ištirti jų epidemiologinius ypatumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, kokių dažniausiai pasitaikė šunų virškinamojo trakto susirgimų, kurie buvo diagnozuoti šunims įvairiose smulkių gyvūnų klinikose; PGR metodu ištirti šunų I ir II tipo adenovirusus (CAV-1, CAV-2) ir parvovirusus (CPV) surinktuose mėginiuose iš klinikinius požymius turinčių šunų ir iš prieglaudoje gyvenančių šunų. Išsiaiškinti, ar amžius, vakcinacija, kontaktas su kitais šunimis bei laikymo sąlygos turi įtakos užsikrėtimui šunų CAV-1, CAV-2 ir CPV. Tyrimo rezultatai ir išvados: 2014 m. vasaros‒rudens laikotarpiu šunims, dažniausiai, buvo diagnozuojami: kepenų nepakankamumas (27,95 proc.), gastritas (16,77 proc.) ir hepatitas (14,28 proc.). Pirmą kartą Lietuvoje PGR metodu nustatyti CAV-1 ir CAV-2. Visais atvejais (n=10) šunų adenovirusai buvo aptikti mėginiuose kartu su CPV. CPV buvo nustatyti 54 mėginiuose. Jaunesni nei 7 mėn. šunys sirgo dažniau nei vyresni , (p<0,05). Nevakcinuoti ir turėję kontaktą su kitais šunimis šunys sirgo dažniau (p<0,01). Laikymo sąlygos ligos pasireiškimui neturėjo įtakos (p>0,05). Mėginiuose iš prieglaudoje gyvenusių šunų nebuvo aptikti ieškomi virusai.
The research was done in LUHS VA Veterinary pathobiology department and In Microbiology and virology institute. Totally 90 samples of saliva and feaces were analized using PCR. 73 samples were collected from dogs with clinically signs of adenovirus or parvovirus infection. Other 17 samples were taken from dogs that had been living in animal shelter. The aim of this study: to diagnose canine adenoviruses and parvoviruses caused infections using laboratory methods, determine epidemiological situation of adenoviruses. The subjectives of the study are: to determine the most common diagnosed digestive tract disorders in dogs; to ascertain the exixtence of adenovirus type 1 and type 2 and parvovirus in samples from clinically unhealthy and shelter dogs; to determine if the age, vaccination, contacts with other dogs and the way of animals keeping had impact on prevalence of infection. The results and conclusions: during 2014 summer‒autum time the most common digestive tract disorders were liver failure (27.95 %), gastritis (16.77 %) and hepatitis (14.28 %). In Lithuania it was for the very first time when adenovirus type 1 and type 2 were founded in dogs using PCR method. In all the cases (n=10) adenovirusus were not detected alone, in all cases it was mixed infection with parvoviruses. Canine parvovirus was found in 54 cases. The age of the dog had influence on manisfestation of the virus diseases. Young dogs (1‒6 months) were found sick more frequent than older dogs (≥7 months), (p<0.05). Non-vaccinated dogs that had been in contact with other dogs were found sick more frequent (p<0.01). The conditions of keeping were not associated with the illnes (p>0.05). There were no positive PCR results in samples from shelter dogs.